Atnaujintas 2001 m. lapkričio 28 d.
Nr.89
(998)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Visuomenė
Žvilgsnis
Istorijos vingiai
Retro
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Siekiama glaudesnio visuomenės ir valstybės ryšio

Mokslinis elitas, įkūręs Pilietinę lietuvių visuomeninių organizacijų konfederaciją, lapkričio 21 dieną tęsė darbą Mokslų akademijoje. "Mūsų pagrindinis devizas yra sujungti tautinę savimonę, ne etnocentrišką, bet modernizuotą. Mes privalome modernizuotis, pereiti į pilietinį veiksmą ir tuo pačiu kompensuoti tą istorinį paveldą, kuris rodo, kad iki šiol neturime suformavę tokio valstybinio patriotizmo, kokį turi lenkai, rusai ar vokiečiai. Valstybė su mumis, kaip ir mes su ja, elgiasi nepakankamai pagarbiai. Būtina lietuvių patriotinėms ir pilietinio veiksmo organizacijoms jungtis ir bendromis jėgomis pradėti veiksmus", - pagrindinį konfederacijos veiklos siekį ir kryptį priminė jos koordinacinės tarybos pirmininkas prof. habil. dr. R.Grigas. "Pirmiausia noriu pasakyti, kad pačios organizacijos išlieka su savais pavadinimais, nepraranda jokio savarankiškumo, pateikdamos tam tikrus projektus, konkretizuotas idėjas, - paaiškino profesorius, - bet žodis "konfederacija" yra diskutuotinas." Kad šiam visuomeniniam judėjimui nereikėtų registruotis, siekiant jo laisvo manevravimo ir atsižvelgiant į Mokslininkų rūmų įstatus bei nuostatus, buvo pasiūlyta pakeisti patį judėjimo pavadinimą. Po diskusijų ir svarstymų priimtas nutarimas, kad Pilietinė lietuvių visuomeninių organizacijų konfederacija nuo šiol vadinsis Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų rūmai, visuomeninių organizacijų forumas už lietuvių pilietinę bendruomenę.


Dėl svarstomo Lietuvos Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto

Lietuvos Sąjūdžio tarybos pareiškimas

Kodėl teismų reitingai Lietuvoje šiandien yra vieni žemiausių? Įvairių visuomenės apklausos tarnybų duomenimis, teismais tepasitiki vos apie 20 proc. Lietuvos gyventojų. Aiškinantis nepasitikėjimo priežastis nustatyta, kad pagrindinė priežastis - korupcija teismuose. Transparency International Lietuvos skyrius, vertindamas įvairių institucijų korumpuotumo lygį (gyventojų apklausos būdu), pripažino, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų teismus vertina kaip korumpuotus, t.y. teismai pagal vertinimą užima antrąją vietą po muitinės, kurioje korupcijos lygis yra aukščiausias (86 proc. apklaustų gyventojų muitinę pripažįsta kaip korumpuotą instituciją).
Tokie vertinimai kelia didžiulį nerimą, nes korupcijos problema teisėsaugoje gali tapti kliūtimi Lietuvai integruojantis į euroatlantines organizacijas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija