|
Garbinga veikla - nepamirštama
"Vytauto" klubui - 75
Ateitininkai pernai paminėjo 90 metų
sukaktį nuo savo veiklos 1910 metais pradžios. Iš pradžių ateitininkų
organizacijai priklausė tik gimnazijų ir kitų vidurinių mokyklų
moksleiviai. Susikūrus nepriklausomai Lietuvai ir įsteigus universitetą,
gimnazijas baigę moksleiviai ateitininkai, studijuodami Lietuvos
aukštosiose mokyklose, būrėsi į studentų ateitininkų kuopas, draugoves,
korporacijas. Pirmoji studentų ateitininkų draugovė Lietuvos universitete
Kaune susikūrė jau 1922 m. gegužės 5 d. Taigi ateinančiais metais
ši draugovė minės 80 metų, kai pradėjo savo veiklą.
Studentų ateitininkų Lietuvos universitete kasmet vis daugėjo
ir jau kitais studijų metais studentai ateitininkai pradėjo grupuotis
būreliais, grupėmis, o 1925 metais pradėjo skaidytis į korporacijas,
pagrįstas studijų kryptimi ar kokiais nors kitais polinkiais.
Studentai ateitininkai, vadovaudamiesi, kaip ir moksleiviai ateitininkai,
šūkiu "Visa atnaujinti Kristuje", vienu iš svarbiausių
savo veiklos barų pasirinko visuomeninę veiklą. Visuomenininkai
jau 1923 m. spalio 2 d. sudarė atskirą grupę studentų ateitininkų
draugovėje. Ši grupė kiek vėliau pasivadino visuomenininkų klubu,
o 1926 m. lapkričio 21 d. šis klubas pasivadino "Vytauto"
vardu. Taigi šiemet lapkričio 21 dieną sukako 75 metai nuo visuomenininkų
"Vytauto" klubo įsteigimo.
"Vytauto" klubas sėkmingai veikė iki pat 1940 m. birželio
15 d., kada Lietuvą okupavo sovietai ir naujoji valdžia uždraudė
bet kokią organizuotą veiklą, palikdama veikti tik komunistų partiją.
Taigi klubas gyvavo beveik penkiolika metų. Jo gretose iš pradžių
buvo tik 21 narys. O per penkiolika metų klubui priklausė beveik
du šimtai studentų. Dauguma jų baigė aukštuosius mokslus ir nuėjo
dirbti į įvairius valstybės ir visuomenės barus. Deja, patys jaunieji,
būdami dar studentai, turėjo paslėpti savo kepuraites, kitus nario
ženklus ir sustabdyti savo veiklą, jei nenorėjo tapti sovietų
persekiojimo aukomis. Deja, nemažai buvusių vytautininkų okupacijų
metais nuėjo ir lietuvių tautai sovietų skirtais kančių keliais.
Tai pirmiausia "Vytauto" klubo garbės nariai Pranas
Dovydaitis, Aleksandras Stulginskis, klubo eiliniai: kun. Juozas
Adomaitis, Edmundas Akelis (žuvo lageryje), Viktoras Alekna -
šių eilučių autorius, Kazimieras Balkūnas, Vincas Bazilevičius,
Jonas Dagelis (žuvo lageryje), Jurgis Dagilis, Petras Minutka,
Juozas Racius, kan. Petras Rauda, kun. Juozas Šalčius, Jonas Štaupas
(lageryje žuvo 1942 metais), kun.Vladas Didžiokas (žuvo lageryje)
ir kai kurie kiti, apie kuriuos šių eilučių autorius dar neturi
žinių.
Vytautininkai studijuodami ne tik mokėsi, lavinosi, bet ir labai
rėmė tuometines katalikiškas organizacijas, pirmiausia ateitininkus,
taip pat kaimo katalikiško jaunimo sąjungą "Pavasaris",
vėliau persitvarkiusią į federaciją, kitas katalikiškas organizacijas.
Jie padėdavo šioms organizacijoms rengti susirinkimus, konferencijas,
kongresus, skaitydavo paskaitas, ruošdavo vaidinimus. Vytautininkai
Albinas Graževičius, V.Bazilevičius, K.Balkūnas daug metų redagavo
"Pavasarį" ir kitus leidinius, vytautininkai K.Balkūnas,
Petras Barzda, Juozas Kašelionis, Cezaris Surdokas, kai kurie
kiti dirbo katalikiškų organizacijų centruose... Visko čia neišvardysi,
galima pasakyti tik tiek, kad visuomeninės katalikiškos Lietuvos
organizacijos jautė svarią vytautininkų pagalbos ranką, dirbdamos
Bažnyčios ir Tėvynės labui.
Artėjant antrajai bolševikų okupacijai, gana didelis vytautininkų,
kaip ir kitų lietuvių inteligentų, būrys pasitraukė į Vakarus.
Ir ten jie tuojau pakėlė galvą: steigė lietuviškas mokyklas, leido
laikraščius, knygas, rūpinosi pabėgėlių buitimi. O 1949 metais
ir šiek tiek vėliau beveik visi persikėlė per Atlantą į Vakarus,
pasiryžę dirbti, kovoti dėl Lietuvos ir laukti varpo dūžio, kviečiančio
grįžti į Tėvynę.
Vytautininkai sendraugiai, jau gyvendami Jungtinėse Amerikos Valstijose,
mėgino atkurti "Vytauto" klubą. Tačiau buvo išsisklaidę
po labai plačią šalį, kiti atsidūrę ir Kanadoje, dar vienas kitas
- Pietų Amerikos valstybėse, gal ir Australijoje, todėl ir atgaivinti
klubo nepavyko, nors senieji draugai porą dešimtmečių ir susitikinėjo.
Ir sovietinėje Lietuvoje liko šiek tiek vytautininkų, kurie, dangstydamiesi
nuo persekiojimų, kilnodamiesi iš vietos į vietą, organizacijos
jau negalėjo atgaivinti, bet išliko. Išliko iki mirties. Tai Pijus
Andziulis, Mikas Babilius, Petras Butrimas, Juozas Černiauskas,
Domas Navickas, Antanas Patackas, Jonas Stoskeliūnas (dirbęs Punske),
Tomas Šniukšta (Kauno veterinarijos akademijos profesorius), Vytautas
Valiukevičius - advokatas Ukmergėje, gal dar kai kas, bet jau
visi Amžinybėje. O šiandien, be manęs, Lietuvoje dar, rodos, gyvena
ir buvęs vytautininkas Bronius Šliogeris.
"Vytauto" klubas turėjo ir keturolika garbės narių.
Klubo šefu buvo kunigas Mykolas Krupavičius. Kiti garbės nariai,
be jau minėtų P.Dovydaičio ir A.Stulginskio, buvo šie: dr.Leonas
Bistras, prel.Aleksandras Dambrauskas - rašytojas Adomas Jakštas,
kan. Povilas Dogelis, dr.Petras Karvelis, kun.prof. Pranas Kuraitis,
kun. prof. Antanas Maliauskis, kan. prof. Juozas Meškauskis, prof.Kazys
Pakštas, prof.Stasys Šalkauskis, kun. Antanas Šmulkštys - poetas
Paparonis, kun. Stasys Ūsoris. Vytautininkai turėjo ir savo uniformą:
kepuraitę ir juostelę bei vėliavą, kurios krikštatėviai buvo kun.
M.Krupavičius ir Aleksandra Vailokaitienė.
Baigę mokslus vytautininkai sudarė klubo bičiulių - sendraugių
būrį, kurio eilės kasmet augo.
Trumpai neišsakysi klubo veiklos ir reikšmės, tik verta priminti,
kad jų ateitininkiški bruožai - katalikiškumas, tautiškumas, visuomeniškumas,
mokslumas, šeimyniškumas - turėjo didelę reikšmę lietuvių tautai
ir Katalikų Bažnyčiai. Ar paseks jais šių laikų studentai?
Viktoras ALEKNA
Vytautininkas nuo 1934 metų
|
Vytauto Didžiojo universiteto studentų ateitininkų
"Vytauto" klubo valdyba 1935 metais. Iš kairės: Juozas
Kašelionis, Jonas Stoskeliūnas, Juozas Giedraitis, Kazys Nekėnas,
Izidorius Bartkus, viduryje - rašinio autorius Viktoras Alekna
"Vytauto" klubo valdyba 1931-1932
metais. Pirmoje eilėje (iš kairės): Pranas Polkeraitis, Antanas
Repšys, Albinas Graževičius, antroje eilėje: Naudžiūnas, Jonas
Valiukonis, Henrikas Idzelevičius
|
"Vytauto" klubas 1932 metais
|
|
Prieškarinio "Vytauto" klubo nariai - atsiliepkite!
Į Vakarus pasitraukę vytautininkai
mėgino burtis Vokietijoje, vėliau - JAV, tačiau ten veiklesni
buvo, atrodo, tik tie, kurie jau prieškarinėje Lietuvoje buvo
vytautininkai. Dar šiandien jų yra Amerikoje. Jie ir sumanė pažymėti
"Vytauto" klubo 75 metų įsisteigimo sukaktį.
Amerikoje gyvenantys vytautininkai kreipėsi į mane, kaip buvusį
Vytauto klubo narį, prašydami, kad parašyčiau klubo istoriją
75 metų sukakties proga. Atsiuntė man ir sudarytą vytautininkų
sąrašą, ir dar kai ką. Jau nuo kovo ėmiausi rinkti duomenis. Tačiau
archyvuose tų duomenų labai nedaug radau, šiek tiek užtikau ano
meto spaudoje ir iš to pačią istoriją mėginu rašyti.
Beveik pusės iš pateikto narių sąrašo aš nepažinojau ir archyvuose
apie juos duomenų neradau. Todėl kilo mintis kreiptis į jus, dabartiniai
ateitininkai, ir pamėginti atversti vieną kitą praeities puslapį.
Pateikiu sąrašą tų vytautininkų, apie kuriuos neturiu jokių duomenų,
arba, jei kruopelytę ir turiu, tai labai mažytę. Štai jie: Povilas
Baltenis, Jonas Bielevičius, Jonas Dabravolskis, Jonas Daniusevičius,
Vladas Dočkus, Bronius Gailiūnas, Jonas Guobužis, Juozas Jakučionis,
Vacys Kaučionis, Kazys Jankevičius, Juozas Juknevičius, Vytautas
Karaliūnas, Jonas Karpavičius, Kazys Kavaliauskas, Juozas Kiela,
Juozas Kulikauskas, Stasys Lipnickas, Kazys Mozūraitis, Juozas
Paškus, Antanas Pavalkis, kun. Antanas Petrauskas, Stasys Plaušinaitis,
Laurynas Pociūnas, Kazys Povilaitis, Pranas Povilaitis, Stasys
Selėnas, Juozas Stepanas, Bronius Stočkus, Cezaris Šeikus, Juozas
Vembrė, Jonas Žižys, Kazys Žvirblis.
Tikiuosi, kad šių dienų ateitininkai turėtų susidomėti tais, kurie
yra išvarę platesnę ar siauresnę vagą ateitininkijos, kartu ir
Lietuvos, istorijoje ir įamžinti jų atminimą. Padėkite tai padaryti.
Tik prašyčiau nedelsti. Sukaktis jau visai netoli. Prašome rašyti
šiuo adresu:
Viktoras Alekna, Meškeriotojų
22-112, LT-2016 Vilnius.
Iš anksto dėkoju.
© 2001 "XXI amžius"
|
|