Atnaujintas 2001 m. lapkričio 28 d.
Nr.89
(998)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Visuomenė
Žvilgsnis
Istorijos vingiai
Retro
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Garbinga veikla - nepamirštama

"Vytauto" klubui - 75

Ateitininkai pernai paminėjo 90 metų sukaktį nuo savo veiklos 1910 metais pradžios. Iš pradžių ateitininkų organizacijai priklausė tik gimnazijų ir kitų vidurinių mokyklų moksleiviai. Susikūrus nepriklausomai Lietuvai ir įsteigus universitetą, gimnazijas baigę moksleiviai ateitininkai, studijuodami Lietuvos aukštosiose mokyklose, būrėsi į studentų ateitininkų kuopas, draugoves, korporacijas. Pirmoji studentų ateitininkų draugovė Lietuvos universitete Kaune susikūrė jau 1922 m. gegužės 5 d. Taigi ateinančiais metais ši draugovė minės 80 metų, kai pradėjo savo veiklą.
Studentų ateitininkų Lietuvos universitete kasmet vis daugėjo ir jau kitais studijų metais studentai ateitininkai pradėjo grupuotis būreliais, grupėmis, o 1925 metais pradėjo skaidytis į korporacijas, pagrįstas studijų kryptimi ar kokiais nors kitais polinkiais.
Studentai ateitininkai, vadovaudamiesi, kaip ir moksleiviai ateitininkai, šūkiu "Visa atnaujinti Kristuje", vienu iš svarbiausių savo veiklos barų pasirinko visuomeninę veiklą. Visuomenininkai jau 1923 m. spalio 2 d. sudarė atskirą grupę studentų ateitininkų draugovėje. Ši grupė kiek vėliau pasivadino visuomenininkų klubu, o 1926 m. lapkričio 21 d. šis klubas pasivadino "Vytauto" vardu. Taigi šiemet lapkričio 21 dieną sukako 75 metai nuo visuomenininkų "Vytauto" klubo įsteigimo.
"Vytauto" klubas sėkmingai veikė iki pat 1940 m. birželio 15 d., kada Lietuvą okupavo sovietai ir naujoji valdžia uždraudė bet kokią organizuotą veiklą, palikdama veikti tik komunistų partiją.
Taigi klubas gyvavo beveik penkiolika metų. Jo gretose iš pradžių buvo tik 21 narys. O per penkiolika metų klubui priklausė beveik du šimtai studentų. Dauguma jų baigė aukštuosius mokslus ir nuėjo dirbti į įvairius valstybės ir visuomenės barus. Deja, patys jaunieji, būdami dar studentai, turėjo paslėpti savo kepuraites, kitus nario ženklus ir sustabdyti savo veiklą, jei nenorėjo tapti sovietų persekiojimo aukomis. Deja, nemažai buvusių vytautininkų okupacijų metais nuėjo ir lietuvių tautai sovietų skirtais kančių keliais. Tai pirmiausia "Vytauto" klubo garbės nariai Pranas Dovydaitis, Aleksandras Stulginskis, klubo eiliniai: kun. Juozas Adomaitis, Edmundas Akelis (žuvo lageryje), Viktoras Alekna - šių eilučių autorius, Kazimieras Balkūnas, Vincas Bazilevičius, Jonas Dagelis (žuvo lageryje), Jurgis Dagilis, Petras Minutka, Juozas Racius, kan. Petras Rauda, kun. Juozas Šalčius, Jonas Štaupas (lageryje žuvo 1942 metais), kun.Vladas Didžiokas (žuvo lageryje) ir kai kurie kiti, apie kuriuos šių eilučių autorius dar neturi žinių.
Vytautininkai studijuodami ne tik mokėsi, lavinosi, bet ir labai rėmė tuometines katalikiškas organizacijas, pirmiausia ateitininkus, taip pat kaimo katalikiško jaunimo sąjungą "Pavasaris", vėliau persitvarkiusią į federaciją, kitas katalikiškas organizacijas. Jie padėdavo šioms organizacijoms rengti susirinkimus, konferencijas, kongresus, skaitydavo paskaitas, ruošdavo vaidinimus. Vytautininkai Albinas Graževičius, V.Bazilevičius, K.Balkūnas daug metų redagavo "Pavasarį" ir kitus leidinius, vytautininkai K.Balkūnas, Petras Barzda, Juozas Kašelionis, Cezaris Surdokas, kai kurie kiti dirbo katalikiškų organizacijų centruose... Visko čia neišvardysi, galima pasakyti tik tiek, kad visuomeninės katalikiškos Lietuvos organizacijos jautė svarią vytautininkų pagalbos ranką, dirbdamos Bažnyčios ir Tėvynės labui.
Artėjant antrajai bolševikų okupacijai, gana didelis vytautininkų, kaip ir kitų lietuvių inteligentų, būrys pasitraukė į Vakarus. Ir ten jie tuojau pakėlė galvą: steigė lietuviškas mokyklas, leido laikraščius, knygas, rūpinosi pabėgėlių buitimi. O 1949 metais ir šiek tiek vėliau beveik visi persikėlė per Atlantą į Vakarus, pasiryžę dirbti, kovoti dėl Lietuvos ir laukti varpo dūžio, kviečiančio grįžti į Tėvynę.
Vytautininkai sendraugiai, jau gyvendami Jungtinėse Amerikos Valstijose, mėgino atkurti "Vytauto" klubą. Tačiau buvo išsisklaidę po labai plačią šalį, kiti atsidūrę ir Kanadoje, dar vienas kitas - Pietų Amerikos valstybėse, gal ir Australijoje, todėl ir atgaivinti klubo nepavyko, nors senieji draugai porą dešimtmečių ir susitikinėjo.
Ir sovietinėje Lietuvoje liko šiek tiek vytautininkų, kurie, dangstydamiesi nuo persekiojimų, kilnodamiesi iš vietos į vietą, organizacijos jau negalėjo atgaivinti, bet išliko. Išliko iki mirties. Tai Pijus Andziulis, Mikas Babilius, Petras Butrimas, Juozas Černiauskas, Domas Navickas, Antanas Patackas, Jonas Stoskeliūnas (dirbęs Punske), Tomas Šniukšta (Kauno veterinarijos akademijos profesorius), Vytautas Valiukevičius - advokatas Ukmergėje, gal dar kai kas, bet jau visi Amžinybėje. O šiandien, be manęs, Lietuvoje dar, rodos, gyvena ir buvęs vytautininkas Bronius Šliogeris.
"Vytauto" klubas turėjo ir keturolika garbės narių. Klubo šefu buvo kunigas Mykolas Krupavičius. Kiti garbės nariai, be jau minėtų P.Dovydaičio ir A.Stulginskio, buvo šie: dr.Leonas Bistras, prel.Aleksandras Dambrauskas - rašytojas Adomas Jakštas, kan. Povilas Dogelis, dr.Petras Karvelis, kun.prof. Pranas Kuraitis, kun. prof. Antanas Maliauskis, kan. prof. Juozas Meškauskis, prof.Kazys Pakštas, prof.Stasys Šalkauskis, kun. Antanas Šmulkštys - poetas Paparonis, kun. Stasys Ūsoris. Vytautininkai turėjo ir savo uniformą: kepuraitę ir juostelę bei vėliavą, kurios krikštatėviai buvo kun. M.Krupavičius ir Aleksandra Vailokaitienė.
Baigę mokslus vytautininkai sudarė klubo bičiulių - sendraugių būrį, kurio eilės kasmet augo.
Trumpai neišsakysi klubo veiklos ir reikšmės, tik verta priminti, kad jų ateitininkiški bruožai - katalikiškumas, tautiškumas, visuomeniškumas, mokslumas, šeimyniškumas - turėjo didelę reikšmę lietuvių tautai ir Katalikų Bažnyčiai. Ar paseks jais šių laikų studentai?

Viktoras ALEKNA
Vytautininkas nuo 1934 metų

 


Vytauto Didžiojo universiteto studentų ateitininkų "Vytauto" klubo valdyba 1935 metais. Iš kairės: Juozas Kašelionis, Jonas Stoskeliūnas, Juozas Giedraitis, Kazys Nekėnas, Izidorius Bartkus, viduryje - rašinio autorius Viktoras Alekna

"Vytauto" klubo valdyba 1931-1932 metais. Pirmoje eilėje (iš kairės): Pranas Polkeraitis, Antanas Repšys, Albinas Graževičius, antroje eilėje: Naudžiūnas, Jonas Valiukonis, Henrikas Idzelevičius

"Vytauto" klubas 1932 metais


Prieškarinio "Vytauto" klubo nariai - atsiliepkite!

Į Vakarus pasitraukę vytautininkai mėgino burtis Vokietijoje, vėliau - JAV, tačiau ten veiklesni buvo, atrodo, tik tie, kurie jau prieškarinėje Lietuvoje buvo vytautininkai. Dar šiandien jų yra Amerikoje. Jie ir sumanė pažymėti "Vytauto" klubo 75 metų įsisteigimo sukaktį.
Amerikoje gyvenantys vytautininkai kreipėsi į mane, kaip buvusį “Vytauto” klubo narį, prašydami, kad parašyčiau klubo istoriją 75 metų sukakties proga. Atsiuntė man ir sudarytą vytautininkų sąrašą, ir dar kai ką. Jau nuo kovo ėmiausi rinkti duomenis. Tačiau archyvuose tų duomenų labai nedaug radau, šiek tiek užtikau ano meto spaudoje ir iš to pačią istoriją mėginu rašyti.
Beveik pusės iš pateikto narių sąrašo aš nepažinojau ir archyvuose apie juos duomenų neradau. Todėl kilo mintis kreiptis į jus, dabartiniai ateitininkai, ir pamėginti atversti vieną kitą praeities puslapį.
Pateikiu sąrašą tų vytautininkų, apie kuriuos neturiu jokių duomenų, arba, jei kruopelytę ir turiu, tai labai mažytę. Štai jie: Povilas Baltenis, Jonas Bielevičius, Jonas Dabravolskis, Jonas Daniusevičius, Vladas Dočkus, Bronius Gailiūnas, Jonas Guobužis, Juozas Jakučionis, Vacys Kaučionis, Kazys Jankevičius, Juozas Juknevičius, Vytautas Karaliūnas, Jonas Karpavičius, Kazys Kavaliauskas, Juozas Kiela, Juozas Kulikauskas, Stasys Lipnickas, Kazys Mozūraitis, Juozas Paškus, Antanas Pavalkis, kun. Antanas Petrauskas, Stasys Plaušinaitis, Laurynas Pociūnas, Kazys Povilaitis, Pranas Povilaitis, Stasys Selėnas, Juozas Stepanas, Bronius Stočkus, Cezaris Šeikus, Juozas Vembrė, Jonas Žižys, Kazys Žvirblis.
Tikiuosi, kad šių dienų ateitininkai turėtų susidomėti tais, kurie yra išvarę platesnę ar siauresnę vagą ateitininkijos, kartu ir Lietuvos, istorijoje ir įamžinti jų atminimą. Padėkite tai padaryti. Tik prašyčiau nedelsti. Sukaktis jau visai netoli. Prašome rašyti šiuo adresu:

Viktoras Alekna, Meškeriotojų 22-112, LT-2016 Vilnius.

Iš anksto dėkoju.

© 2001 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija