Dovana tėviškei
Skirtingais keliais žmonės palieka
tėviškę, skirtingais į ją sugrįžta. Janina Monkutė-Marks Kėdainius
paliko 1944-aisiais, būdama jauna. Jos sugrįžimas namo - ypatingas.
Į Lietuvą sugrįžo Janinos kūryba, atidarytas autorės vardu pavadintas
muziejus-galerija, kuriame eksponuojamos tapybos drobės, gobelenai.
Tai menininkės dovana Tėviškei. "Mano kūryba - vis su manimi.
Aš audžiu gobelenus, dalyvauju parodose, meno ir visuomeninėse
organizacijose. Keliauju. Gyvenimas pilnas ir dabar. Tiek daug
planų, tiek daug idėjų! Sveikinu kiekvieną saulėtekį, džiaugiuosi
jūros spindesiu, bangų ošimu ir saulėlydžio žara", - sako
J.Monkutė-Marks.
Svajonė išsipildė
J.Monkutė-Marks iš Čikagos į Kėdainius
atvyko 1999-aisiais, puoselėdama mintį šiame mieste nupirkti pastatą
ir jame įkurti muziejų-galeriją. Sukirtus rankomis su Kėdainių
rajono meru Viktoru Muntianu, prasidėjo tinkamo pastato paieškos.
Tokį suradus teko įveikti biurokratinius barjerus. Nupirko ji
senąjį Krašto muziejaus pastatą ir 80 arų žemės aplink jį. Restauracijos
darbams, kuriuos vykdė UAB "Laugina", prireikė daugiau
nei milijono litų. Janina laivu atplukdė 65 savo tapybos darbus
ir 36 gobelenus. Viską dovanojo Kėdainiams, sau pasilikdama teisę
tuos darbus eksponuoti kitose parodose. Pasak Janinos, jei tavo
svajonė išsipildo nors septyniasdešimčia procentų, tai gerai.
Ji įkūrė ne pelno siekiančią organizaciją - Viešąją įstaigą Janinos
Monkutės-Marks muziejų - galeriją, kuriai vadovaus dukterėčia
Dalia Minkevičienė.
"Grįžtu namo"
Taip pavadinta pirmoji paroda naujajame
J.Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje. Parodos pavadinimas - simboliškas,
atkartojantis 1985-aisiais autorės sukurto gobeleno pavadinimą.
Oficialus muziejaus-galerijos atidarymas vyko spalio 20-21 dienomis.
Jame dalyvavo JAV ambasadorius Lietuvoje Džonas Teftas su žmona
Mariela, Kovo 11-osios Akto signataras Emanuelis Zingeris, Kėdainių
rajono vadovai, Amerikoje gyvenantys trys Janinos sūnūs ir kiti
svečiai. "Mano sieloj šiandien šventė... aš sugrįžau namo,
kur mano tėvų kapai, Nevėžis", - sakė atidaryme J.Monkutė-Marks.
Kėdainietė
"Laikau save tikra kėdainiete,
nors gimiau Radviliškyje. Tėvas buvo geležinkelininkas, tad teko
gyventi ne viename miestelyje. O Kėdainiuose prabėgo gražiausi
mano metai", - teigia J.Monkutė-Marks. Mokėsi ji Kėdainių
gimnazijoje. 1941-aisiais įstojo į Kauno valstybinio teatro dramos
studiją, baigė Kauno 5-ąją gimnaziją. Kėdainius, tėvų namus paliko
baigiantis karui. Kartu su draugu Martynu Nagiu (žinomo poeto
Henriko Nagio broliu) 1944 metų vasarą nuvažiavo pas jo tėvą į
Mažeikius. Ten būnant, frontas užkirto kelią, o kai kurie Lietuvos
rajonai buvo užimti sovietinės armijos, todėl nutarta trauktis
į Vakarus, kaip tai darė nemaža dalis lietuvių. Lietuvoje susituokė
su Martynu ir, kirtę Vokietijos sieną, atsidūrė tuometinėje Čekoslovakijoje.
Teko blaškytis po Europą - buvo Austrijoje, netoli Insbruko, vėliau
- Vokietijoje, prancūzų armijos kontroliuojamoje zonoje. Austrijoje
su tarptautinių organizacijų pagalba studijavo meno istoriją,
archeologiją, romanų kalbas. Lengviau įveikti šį etapą padėjo
tai, kad Janina mokėjo keletą kalbų - vokiečių, rusų, anglų, prancūzų.
Po karo Rusija bandė susigrąžinti Europos šalyse išsibarsčiusius
pabėgėlius, tad visi stengėsi nepakliūti atgal. Vokietijoje jaunoji
pora susitiko su Nagio tėvais ir kartu išvyko į JAV. Kelionėje
parėmė tėvai pranciškonai. Įsikūrė Meino valstijoje. Jau buvo
gimęs Janinos ir Martyno Nagių sūnus Sigitas. Be profesijos, pilietybės
šeimai buvo sunku įsikurti. Janina dirbo vasarnamiuose, vėliau
- fabrike. Sunkiausia po karo buvo Vokietijoje. Ten pabėgėlių
stovyklose teko net badauti, o Amerikoje reikėjo priprasti prie
svetimos kalbos, svetimų papročių. "Sunku buvo tai, kad mes
atvažiavome jau išsilavinę žmonės, o fabrikuose dirbome tarp menkai
išsilavinusių, paprastų darbininkų", - prisimena J.Monkutė-Marks.
Baigusi buhalterijos, mašinraščio kursus, ji pradėjo dirbti įvairiose
įstaigose. Susipažino su kito luomo amerikiečiais, pateko į kitą
aplinką. Su M. Nagiu Janina išsiskyrė ir po poros metų ištekėjo
už Ira Markso.
Janina - Lietuvos išeivė menininkė
"Kai ištekėjau už I.Markso ir
pradėjau tapyti, tik tada pasijutau savimi, degiau kūryba. Tapiau
net naktimis", - prisipažįsta J.Monkutė-Marks. O iki tol,
1945-1947 metais, studijavo archeologiją, meno istoriją ir italų
kalbą Insbruko universitete Austrijoje. 1947-1950 metais mokėsi
Vokietijoje, Freiburgo menų ir amatų mokykloje, vadovaujamoje
žinomo dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno. Sekėsi puikiai: tekstilės
meną studijavo pas gobeleno meistrus Antaną ir Anastaziją Tamošaičius,
piešimą - pas Vytautą Kasiulį, Vytautą Kazimierą Jonyną, grafiką
- Viktoro Petravičiaus studijoje. Nuo 1956-ųjų dailininkė įsijungė
į meninį ir visuomeninį JAV gyvenimą. Toliau gilino savo žinias,
dirbo su atskirais menininkais (Don Baum, Claude Bentley, Harri
Nauros, Harold Haydon, Viktoru Petravičiumi). Savo kūrybinę veiklą
menininkė daugybei metų susiejo su Haid Parko meno centru bei
B.I.G. meno centru (Sanibel, Floridos valstija). Nuo 1972 metų
J.Monkutė-Marks pati ėmėsi kuratorės darbo - organizavo populiarią
kasmetinę Haid Parko meno centro narių parodą. 1974-aisiais menininkė
buvo viena iš Lietuvių moterų dailininkių draugijos Čikagoje steigėjų
ir vadovių.
J.Monkutės-Marks darbai buvo eksponuoti Čikagos meno instituto
parodų salėse. J.Monkutė-Marks yra nuolatinė svarbiausių Amerikos
lietuvių dailės centrų - Balzeko lietuvių kultūros muziejaus,
M.K.Čiurlionio galerijos, Lietuvių dailės muziejaus Lemonte -
parodų dalyvė. Dailininkė neatsisakydavo dalyvauti įvairiose meno
mugėse, mokyklose, bibliotekose rengtose parodose.
Kūrybai įtakos turėjo Tėvynės
ilgesys
Čikagoje tuo metu emigravę režisieriai,
aktoriai kūrė lietuvių teatrą, į jo veiklą pakvietė ir J. Monkutę-Marks.
Dėl teatro ji atvažiavo į Čikagą. Dienomis dirbo, o vakarais iki
vienuoliktos-dyliktos valandos repetuodavo teatre. Taip tęsėsi
ne vienerius metus. Kai susituokė su I.Marksu, šis įkalbėjo mesti
teatrą. Širdis linko į kūrybą. Janina pasinėrė į dailę ir pajuto
kūrybos džiaugsmą. Vyras sudarė sąlygas, įrengė studiją. Janinai
tai atnešė dvasinį pasitenkinimą. Teko studijuoti dizainą, spalvų
derinimą. Tačiau ji yra įsitikinusi, kad to išmokti negalima,
tai turi būti intuityvu - meną reikia jausti. "Mano kūrybai
daug įtakos turėjo Tėvynės ilgesys, liaudies menas. Aš visus jausmus
išreiškiu kūriniais, viską, ką matau, perleidžiu per savo vidinį
mąstymą", - prisipažįsta J.Monkutė-Marks.
Gausi kolekcija atkeliaus į Kėdainius
Rengdama parodas, pažinčių dėka,
gaudavo geriausias miestų ekspozicijų sales ir savo parodomis
garsino Lietuvą. Labdaringose organizacijose J. Monkutė-Marks
dalyvaudavo kaip aukotoja. Su vyru ir viena daug keliavo. Aplankė
per 50 šalių. Vyras rūpinosi verslo reikalais, o ji, kur benuvykusi,
ėjo į muziejus, turgus, ieškojo liaudies meno pavyzdžių, rinko
viską, ką pamatydavo įdomesnio. "Supratau, kad primityvusis
menas visame pasaulyje yra panašus, tie patys simboliai - žemė,
dangus, dievybė", - sako J.Monkutė-Marks. Kiekviena tauta
turi savitus būdus pasipuošti - gamina kaukes, karūnas, puošia
langus, kapus. Gausi J.Monkutės-Marks įvairių šalių meno kūrinių
kolekcija likusi JAV. Joje - Afrikos, Azijos, Europos liaudies
meno pavyzdžiai, Amerikos dailininkų kūriniai, daugybė kaukių,
audinių, siuvinėjimų pavyzdžių. Lietuvos muziejuose tokių kūrinių
nėra. Tai bus didelė dovana Kėdainiams. Visiems meno pavyzdžiams
sutalpinti gal prireiks priestato prie muziejaus. Konkretūs sprendimai
bus vėliau.
Šeima
"Vyras nebuvo abejingas grožiui,
menui, man sudarė visas sąlygas kilti. Jo palaikymas buvo labai
svarbus. Jis buvo nepaprastai geras, tikras džentelmenas",
- apibūdina J.Monkutė-Marks savo vyrą, mirusį prieš pusantrų metų.
I.Marksas turėjo per šimtą juvelyrinių dirbinių parduotuvių. Nė
vienas iš keturių J.Monkutės-Marks sūnų nėra menininkas, bet domisi
menu, remia motinos veiklą, sumanymus. Vyriausias - Sigitas Nagys
yra iš pirmosios santuokos. Danielius turi nemažai juvelyrinių
parduotuvių, Pauliaus veikla susijusi su statybomis, o Petras
- finansų vadybininkas. Visi jie pritarė motinos idėjai - muziejui-galerijai
Kėdainiuose. Amerikoje šeima turi tam skirtą labdaros fondą. Grįžti
gyventi į Kėdainius J.Monkutė-Marks neketina, nes visa šeima -
Amerikoje, bet savo darbais, dalele sielos visada liks šiame mieste.
Mano kelias
Kelio, kelionės motyvas yra vienas
svarbiausių J.Monkutės - Marks kūryboje. Kelionė gobelenuose "Per
pasaulį keliauja žmogus", "Laisvės ilgesys", "Grįžtu
namo", "Mano kelias" pateikiama kaip savo vietos
gyvenime ir prasmės paieškos. Net žanrinėms kelioninėms scenoms
("Einame į vestuves", "Paliktas") suteikiama
egzistencinė potekstė. Gobelenas "Mano kelias" - lyg
gyvenimo žemėlapis, kuriame susipina likimo vingiai, ilgos ir
trumpos, lyg delno raukšlės, sėkmės ir nelaimės linijos, ryškūs
ir blankūs, šviesūs ir tamsūs spalviniai plotai. Šis labirintas
neturi pradžios ir pabaigos, nei ryškiai teigiamų, nei neigiamų
zonų. Autorė tarytum sako, jog neįmanoma nuspėti artėjančio posūkio
ar palikti savo labirinto. "Mano kurti darbai - tarsi gyvenimo
dienoraštis, džiaugsmas, skausmas, liūdesys, vyro liga, mirtis",
- taip apibūdina savo kūrybą J.Monkutė-Marks. Štai kad ir paveikslas
- keturiasdešimt du gyvenimo simboliai. Pasak autorės, tai nėra
jos asmeninio gyvenimo tarpsniai, tai bendra daugeliui žmonių.
O skaičius keturiasdešimt du irgi nėra ypatingas. Labiausiai pasisekusiu
menininkė laiko gobelenų ciklą, skirtą vyro ligai. Šešių gobelenų
serija atspindi Janinos širdies skausmą. Tačiau net ir liūdniausi
darbai yra kupini optimizmo ir žaismingumo, ryškiaspalviai.
Pirmieji dailininkės darbai buvo rištiniai, vėliau ji audė kilimus,
kurių abi pusės vienodos, įsigijusi tobulesnes stakles, perėjo
prie kitų būdų. "Jei tris - keturias valandas per dieną neaudžiu,
man darosi neramu, jaučiu, kad diena prarasta", - sako J.Monkutė-Marks.
Kritikai gerai vertina Janinos grafikos ir tapybos kūrinius, gobelenus.
Keletą darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, daug kūrinių
nupirko kolekcininkai. Tačiau prieš dešimtmetį dailininkė nutarė
nieko nepardavinėti, palikti atminimą. Greitai turėtų pasirodyti
monografija "Janina Monkutė-Marks", kurią leidžia "Baltų
lankų" leidykla (autorius Danas Lapkus).
Angelė BUŠKEVIČIENĖ
Kėdainiai
© 2001 "XXI amžius"