XXI amžius

Dovana tėviškei

Skirtingais keliais žmonės palieka tėviškę, skirtingais į ją sugrįžta. Janina Monkutė-Marks Kėdainius paliko 1944-aisiais, būdama jauna. Jos sugrįžimas namo - ypatingas. Į Lietuvą sugrįžo Janinos kūryba, atidarytas autorės vardu pavadintas muziejus-galerija, kuriame eksponuojamos tapybos drobės, gobelenai. Tai menininkės dovana Tėviškei. "Mano kūryba - vis su manimi. Aš audžiu gobelenus, dalyvauju parodose, meno ir visuomeninėse organizacijose. Keliauju. Gyvenimas pilnas ir dabar. Tiek daug planų, tiek daug idėjų! Sveikinu kiekvieną saulėtekį, džiaugiuosi jūros spindesiu, bangų ošimu ir saulėlydžio žara", - sako J.Monkutė-Marks.

Svajonė išsipildė

J.Monkutė-Marks iš Čikagos į Kėdainius atvyko 1999-aisiais, puoselėdama mintį šiame mieste nupirkti pastatą ir jame įkurti muziejų-galeriją. Sukirtus rankomis su Kėdainių rajono meru Viktoru Muntianu, prasidėjo tinkamo pastato paieškos. Tokį suradus teko įveikti biurokratinius barjerus. Nupirko ji senąjį Krašto muziejaus pastatą ir 80 arų žemės aplink jį. Restauracijos darbams, kuriuos vykdė UAB "Laugina", prireikė daugiau nei milijono litų. Janina laivu atplukdė 65 savo tapybos darbus ir 36 gobelenus. Viską dovanojo Kėdainiams, sau pasilikdama teisę tuos darbus eksponuoti kitose parodose. Pasak Janinos, jei tavo svajonė išsipildo nors septyniasdešimčia procentų, tai gerai. Ji įkūrė ne pelno siekiančią organizaciją - Viešąją įstaigą Janinos Monkutės-Marks muziejų - galeriją, kuriai vadovaus dukterėčia Dalia Minkevičienė.

"Grįžtu namo"

Taip pavadinta pirmoji paroda naujajame J.Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje. Parodos pavadinimas - simboliškas, atkartojantis 1985-aisiais autorės sukurto gobeleno pavadinimą. Oficialus muziejaus-galerijos atidarymas vyko spalio 20-21 dienomis. Jame dalyvavo JAV ambasadorius Lietuvoje Džonas Teftas su žmona Mariela, Kovo 11-osios Akto signataras Emanuelis Zingeris, Kėdainių rajono vadovai, Amerikoje gyvenantys trys Janinos sūnūs ir kiti svečiai. "Mano sieloj šiandien šventė... aš sugrįžau namo, kur mano tėvų kapai, Nevėžis", - sakė atidaryme J.Monkutė-Marks.

Kėdainietė

"Laikau save tikra kėdainiete, nors gimiau Radviliškyje. Tėvas buvo geležinkelininkas, tad teko gyventi ne viename miestelyje. O Kėdainiuose prabėgo gražiausi mano metai", - teigia J.Monkutė-Marks. Mokėsi ji Kėdainių gimnazijoje. 1941-aisiais įstojo į Kauno valstybinio teatro dramos studiją, baigė Kauno 5-ąją gimnaziją. Kėdainius, tėvų namus paliko baigiantis karui. Kartu su draugu Martynu Nagiu (žinomo poeto Henriko Nagio broliu) 1944 metų vasarą nuvažiavo pas jo tėvą į Mažeikius. Ten būnant, frontas užkirto kelią, o kai kurie Lietuvos rajonai buvo užimti sovietinės armijos, todėl nutarta trauktis į Vakarus, kaip tai darė nemaža dalis lietuvių. Lietuvoje susituokė su Martynu ir, kirtę Vokietijos sieną, atsidūrė tuometinėje Čekoslovakijoje. Teko blaškytis po Europą - buvo Austrijoje, netoli Insbruko, vėliau - Vokietijoje, prancūzų armijos kontroliuojamoje zonoje. Austrijoje su tarptautinių organizacijų pagalba studijavo meno istoriją, archeologiją, romanų kalbas. Lengviau įveikti šį etapą padėjo tai, kad Janina mokėjo keletą kalbų - vokiečių, rusų, anglų, prancūzų.
Po karo Rusija bandė susigrąžinti Europos šalyse išsibarsčiusius pabėgėlius, tad visi stengėsi nepakliūti atgal. Vokietijoje jaunoji pora susitiko su Nagio tėvais ir kartu išvyko į JAV. Kelionėje parėmė tėvai pranciškonai. Įsikūrė Meino valstijoje. Jau buvo gimęs Janinos ir Martyno Nagių sūnus Sigitas. Be profesijos, pilietybės šeimai buvo sunku įsikurti. Janina dirbo vasarnamiuose, vėliau - fabrike. Sunkiausia po karo buvo Vokietijoje. Ten pabėgėlių stovyklose teko net badauti, o Amerikoje reikėjo priprasti prie svetimos kalbos, svetimų papročių. "Sunku buvo tai, kad mes atvažiavome jau išsilavinę žmonės, o fabrikuose dirbome tarp menkai išsilavinusių, paprastų darbininkų", - prisimena J.Monkutė-Marks. Baigusi buhalterijos, mašinraščio kursus, ji pradėjo dirbti įvairiose įstaigose. Susipažino su kito luomo amerikiečiais, pateko į kitą aplinką. Su M. Nagiu Janina išsiskyrė ir po poros metų ištekėjo už Ira Markso.

Janina - Lietuvos išeivė menininkė

"Kai ištekėjau už I.Markso ir pradėjau tapyti, tik tada pasijutau savimi, degiau kūryba. Tapiau net naktimis", - prisipažįsta J.Monkutė-Marks. O iki tol, 1945-1947 metais, studijavo archeologiją, meno istoriją ir italų kalbą Insbruko universitete Austrijoje. 1947-1950 metais mokėsi Vokietijoje, Freiburgo menų ir amatų mokykloje, vadovaujamoje žinomo dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno. Sekėsi puikiai: tekstilės meną studijavo pas gobeleno meistrus Antaną ir Anastaziją Tamošaičius, piešimą - pas Vytautą Kasiulį, Vytautą Kazimierą Jonyną, grafiką - Viktoro Petravičiaus studijoje. Nuo 1956-ųjų dailininkė įsijungė į meninį ir visuomeninį JAV gyvenimą. Toliau gilino savo žinias, dirbo su atskirais menininkais (Don Baum, Claude Bentley, Harri Nauros, Harold Haydon, Viktoru Petravičiumi). Savo kūrybinę veiklą menininkė daugybei metų susiejo su Haid Parko meno centru bei B.I.G. meno centru (Sanibel, Floridos valstija). Nuo 1972 metų J.Monkutė-Marks pati ėmėsi kuratorės darbo - organizavo populiarią kasmetinę Haid Parko meno centro narių parodą. 1974-aisiais menininkė buvo viena iš Lietuvių moterų dailininkių draugijos Čikagoje steigėjų ir vadovių.
J.Monkutės-Marks darbai buvo eksponuoti Čikagos meno instituto parodų salėse. J.Monkutė-Marks yra nuolatinė svarbiausių Amerikos lietuvių dailės centrų - Balzeko lietuvių kultūros muziejaus, M.K.Čiurlionio galerijos, Lietuvių dailės muziejaus Lemonte - parodų dalyvė. Dailininkė neatsisakydavo dalyvauti įvairiose meno mugėse, mokyklose, bibliotekose rengtose parodose.

Kūrybai įtakos turėjo Tėvynės ilgesys

Čikagoje tuo metu emigravę režisieriai, aktoriai kūrė lietuvių teatrą, į jo veiklą pakvietė ir J. Monkutę-Marks. Dėl teatro ji atvažiavo į Čikagą. Dienomis dirbo, o vakarais iki vienuoliktos-dyliktos valandos repetuodavo teatre. Taip tęsėsi ne vienerius metus. Kai susituokė su I.Marksu, šis įkalbėjo mesti teatrą. Širdis linko į kūrybą. Janina pasinėrė į dailę ir pajuto kūrybos džiaugsmą. Vyras sudarė sąlygas, įrengė studiją. Janinai tai atnešė dvasinį pasitenkinimą. Teko studijuoti dizainą, spalvų derinimą. Tačiau ji yra įsitikinusi, kad to išmokti negalima, tai turi būti intuityvu - meną reikia jausti. "Mano kūrybai daug įtakos turėjo Tėvynės ilgesys, liaudies menas. Aš visus jausmus išreiškiu kūriniais, viską, ką matau, perleidžiu per savo vidinį mąstymą", - prisipažįsta J.Monkutė-Marks.

Gausi kolekcija atkeliaus į Kėdainius

Rengdama parodas, pažinčių dėka, gaudavo geriausias miestų ekspozicijų sales ir savo parodomis garsino Lietuvą. Labdaringose organizacijose J. Monkutė-Marks dalyvaudavo kaip aukotoja. Su vyru ir viena daug keliavo. Aplankė per 50 šalių. Vyras rūpinosi verslo reikalais, o ji, kur benuvykusi, ėjo į muziejus, turgus, ieškojo liaudies meno pavyzdžių, rinko viską, ką pamatydavo įdomesnio. "Supratau, kad primityvusis menas visame pasaulyje yra panašus, tie patys simboliai - žemė, dangus, dievybė", - sako J.Monkutė-Marks. Kiekviena tauta turi savitus būdus pasipuošti - gamina kaukes, karūnas, puošia langus, kapus. Gausi J.Monkutės-Marks įvairių šalių meno kūrinių kolekcija likusi JAV. Joje - Afrikos, Azijos, Europos liaudies meno pavyzdžiai, Amerikos dailininkų kūriniai, daugybė kaukių, audinių, siuvinėjimų pavyzdžių. Lietuvos muziejuose tokių kūrinių nėra. Tai bus didelė dovana Kėdainiams. Visiems meno pavyzdžiams sutalpinti gal prireiks priestato prie muziejaus. Konkretūs sprendimai bus vėliau.

Šeima

"Vyras nebuvo abejingas grožiui, menui, man sudarė visas sąlygas kilti. Jo palaikymas buvo labai svarbus. Jis buvo nepaprastai geras, tikras džentelmenas", - apibūdina J.Monkutė-Marks savo vyrą, mirusį prieš pusantrų metų. I.Marksas turėjo per šimtą juvelyrinių dirbinių parduotuvių. Nė vienas iš keturių J.Monkutės-Marks sūnų nėra menininkas, bet domisi menu, remia motinos veiklą, sumanymus. Vyriausias - Sigitas Nagys yra iš pirmosios santuokos. Danielius turi nemažai juvelyrinių parduotuvių, Pauliaus veikla susijusi su statybomis, o Petras - finansų vadybininkas. Visi jie pritarė motinos idėjai - muziejui-galerijai Kėdainiuose. Amerikoje šeima turi tam skirtą labdaros fondą. Grįžti gyventi į Kėdainius J.Monkutė-Marks neketina, nes visa šeima - Amerikoje, bet savo darbais, dalele sielos visada liks šiame mieste.

Mano kelias

Kelio, kelionės motyvas yra vienas svarbiausių J.Monkutės - Marks kūryboje. Kelionė gobelenuose "Per pasaulį keliauja žmogus", "Laisvės ilgesys", "Grįžtu namo", "Mano kelias" pateikiama kaip savo vietos gyvenime ir prasmės paieškos. Net žanrinėms kelioninėms scenoms ("Einame į vestuves", "Paliktas") suteikiama egzistencinė potekstė. Gobelenas "Mano kelias" - lyg gyvenimo žemėlapis, kuriame susipina likimo vingiai, ilgos ir trumpos, lyg delno raukšlės, sėkmės ir nelaimės linijos, ryškūs ir blankūs, šviesūs ir tamsūs spalviniai plotai. Šis labirintas neturi pradžios ir pabaigos, nei ryškiai teigiamų, nei neigiamų zonų. Autorė tarytum sako, jog neįmanoma nuspėti artėjančio posūkio ar palikti savo labirinto. "Mano kurti darbai - tarsi gyvenimo dienoraštis, džiaugsmas, skausmas, liūdesys, vyro liga, mirtis", - taip apibūdina savo kūrybą J.Monkutė-Marks. Štai kad ir paveikslas - keturiasdešimt du gyvenimo simboliai. Pasak autorės, tai nėra jos asmeninio gyvenimo tarpsniai, tai bendra daugeliui žmonių. O skaičius keturiasdešimt du irgi nėra ypatingas. Labiausiai pasisekusiu menininkė laiko gobelenų ciklą, skirtą vyro ligai. Šešių gobelenų serija atspindi Janinos širdies skausmą. Tačiau net ir liūdniausi darbai yra kupini optimizmo ir žaismingumo, ryškiaspalviai.
Pirmieji dailininkės darbai buvo rištiniai, vėliau ji audė kilimus, kurių abi pusės vienodos, įsigijusi tobulesnes stakles, perėjo prie kitų būdų. "Jei tris - keturias valandas per dieną neaudžiu, man darosi neramu, jaučiu, kad diena prarasta", - sako J.Monkutė-Marks.
Kritikai gerai vertina Janinos grafikos ir tapybos kūrinius, gobelenus. Keletą darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, daug kūrinių nupirko kolekcininkai. Tačiau prieš dešimtmetį dailininkė nutarė nieko nepardavinėti, palikti atminimą. Greitai turėtų pasirodyti monografija "Janina Monkutė-Marks", kurią leidžia "Baltų lankų" leidykla (autorius Danas Lapkus).

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Kėdainiai