Siekiama glaudesnio visuomenės ir valstybės ryšio
Mokslinis elitas, įkūręs Pilietinę
lietuvių visuomeninių organizacijų konfederaciją, lapkričio 21
dieną tęsė darbą Mokslų akademijoje. "Mūsų pagrindinis devizas
yra sujungti tautinę savimonę, ne etnocentrišką, bet modernizuotą.
Mes privalome modernizuotis, pereiti į pilietinį veiksmą ir tuo
pačiu kompensuoti tą istorinį paveldą, kuris rodo, kad iki šiol
neturime suformavę tokio valstybinio patriotizmo, kokį turi lenkai,
rusai ar vokiečiai. Valstybė su mumis, kaip ir mes su ja, elgiasi
nepakankamai pagarbiai. Būtina lietuvių patriotinėms ir pilietinio
veiksmo organizacijoms jungtis ir bendromis jėgomis pradėti veiksmus",
- pagrindinį konfederacijos veiklos siekį ir kryptį priminė jos
koordinacinės tarybos pirmininkas prof. habil. dr. R.Grigas. "Pirmiausia
noriu pasakyti, kad pačios organizacijos išlieka su savais pavadinimais,
nepraranda jokio savarankiškumo, pateikdamos tam tikrus projektus,
konkretizuotas idėjas, - paaiškino profesorius, - bet žodis "konfederacija"
yra diskutuotinas." Kad šiam visuomeniniam judėjimui nereikėtų
registruotis, siekiant jo laisvo manevravimo ir atsižvelgiant
į Mokslininkų rūmų įstatus bei nuostatus, buvo pasiūlyta pakeisti
patį judėjimo pavadinimą. Po diskusijų ir svarstymų priimtas nutarimas,
kad Pilietinė lietuvių visuomeninių organizacijų konfederacija
nuo šiol vadinsis Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų rūmai,
visuomeninių organizacijų forumas už lietuvių pilietinę bendruomenę.
Forumas tęsė savo darbą. Prelegentas prof. habil. dr. V.Kubilius
sakė, kad pilietinė visuomenė yra labai susijusi su savivalda.
Plečiant savivaldos teises, piliečiai jaus, kad ir jie patys gali
daug nuveikti. Bet ypatingai profesoriui skaudu, kad mūsų žmonės
apimti anuometinės baimės. Nemaža dalis tremtinių ir politinių
kalinių dar iki šiol nedrįsta kalbėti apie tai, ką patyrė, kad
nebūtų dar kartą tremiami. Neramina jį ir toks reiškinys Lietuvoje:
keičiantis partijoms, agitavęs už jas aktyvas paprastai laukia
valdininkų ir viršininkų kėdžių. O seni darbuotojai vienaip ar
kitaip išmetami iš darbo, net Seimo nariai tampa bedarbiais. "Jeigu
ir toliau vyks toks valdininkų keitimas, niekas nedrįs savarankiškai
priimti sprendimų. Ta pilietinė savimonė ir pilietinis aktyvumas,
kuris pirmiausia turi būti rodomas pačių valdininkų, jau yra numarintas.
Todėl, kad jie žvelgia ne į žmones, o į viršutinį valdžios ešeloną.
Jie yra paralyžiuoti", - tęsė prof. V.Kubilius. Jis pasiūlė
veikti taip, kad pilietinė atsakomybė ir pilietinis aktyvumas
būtų visokiais būdais skatinamas ne tik rinkėjų masėse, bet ir
pačioje valdžioje ir jos struktūrose.
Forumas svarstė du Konstitucijos variantus: pirma - pataisyti
esamą, antra - paruošti visiškai naują variantą. Šiuo klausimu
savo pasiūlymus pateikė teisininkas doc. dr. J.Šatas. Anot jo,
perspektyva Lietuvoje gali atsiverti tik sukūrus pilietinę visuomenę.
O šios visuomenės sukūrimas yra neįmanomas nepakeitus Konstitucijos.
Esama Konstitucija yra priimta skubotai, ne viskas joje gerai
apgalvota ir išnagrinėta. Docentas yra nusiuntęs atvirą laišką
Lietuvos prezidentui ir nurodęs konkrečius būtinus pakeitimus:
Pirma - keisti rinkimų sistemą. Prelegentas pats yra dirbęs Seime
ir stebėjęs Seimo narių darbą. Nemaža jų dalis atlieka tik statistų
vaidmenį. Įstatymai priimami neįsigilinus ir dažnai net neskaičius
projektų. Reikia, kad kiekvienas deputatas atstovautų grupei ir
būtų nustatyta deputato atšaukimo tvarka.
Antra - įsteigti dviejų rūmų parlamento sistemą: Senato ir Seimo
žemesniųjų rūmų. Įstatymo projektui pereinant per dvejus rūmus,
atkristų daug nereikalingų dalykų ir nereiktų kasdien priiminėti
pataisas. O pataisos yra įstatymo stabilumo principo pažeidimas.
Deja, Prezidentas savo atsakyme doc. J.Šatui yra parašęs, kad
susipažino su gautais pasiūlymais ir tiek.
Prof. habil. dr. A.Dumčius, pritardamas doc. dr. J.Šatui, sakė,
kad Žmogaus teisių gynimo komitetas taip pat yra pasiūlęs savo
Konstitucijos pataisas ir jas nusiuntęs Vyriausybei. Į vienus
pasiūlymus Vyriausybė išvis nereagavo, į kitus, tokius kaip prioriteto
suteikimas mokslui, kultūrai, švietimui, sveikatai, atsakė, kad
keisti nereikia. Neatmetė pasiūlymo suteikti be eilės pilietybę
etniniams lietuviams ir atsakė, kad tai svarstytina. Prof. A.Dumčius
skatino nenusileisti, sudaryti komisiją ir nuolat teikti pasiūlymus.
Tik tokiu būdu galima ką nors laimėti.
Kalbėdamas apie švietimo problemas prof. habil. dr. V.Šernas išsakė
savo susirūpinimą dėl švietimo ministro pareiškimo, teikiančio
prioritetą informacinei visuomenei. "Informacinė visuomenė
toli gražu nėra visaverčių piliečių ugdymas. Ji veda į savotišką
beprasmiškumą, sumaterialėjimą, abejingumą tautos žmonių likimams,
etnokultūrai", - teigė prof. V.Šernas, siūlydamas didžiausią
dėmesį skirti ugdymui. Profesoriui labiausiai rūpi, ar mūsų mokyklose
ugdomas pasaulio pilietis, t.y. be tautybės, ar tautos pilietis,
kuris visados tvirtai stovės už Lietuvą. Taip pat ryšys tarp ugdymo
mokyklose ir visuomenės ugdymo, kuris šiuo metu yra labai apleistas.
"Lietuvių tautos tragedija yra ta, kad nemaža mūsų tautos
dalis (ar duonos, ar politiniais sumetimais) turėjo palikti savo
kraštą. Paskutiniai gyventojų surašymo duomenys rodo, kad 120
tūkstančių lietuvių jau yra išvažiavę", - taip kalbėjo prof.
S.Martišius, siūlydamas forumui tiksliai išnagrinėti, kokie žmonės
emigruoja, į kokias šalis ir kodėl. Profesorius nemato nieko blogo,
kai emigruojama išlaikant tautinę mąstyseną, kaip buvo Antrojo
pasaulinio karo pabaigoje. Jei žmonės sugrįš įgiję tam tikrą išsilavinimą,
išmokę vakarietiškų manierų, tai Lietuvai nebus blogiau. Todėl
labai svarbu nuodugniai ištirti, ar išvykusieji tik "renka
braškes", ar sunkiai dirbdami intelektualėja.
Žemės pardavimo užsieniečiams problema rūpinasi R.Ozolas. Jis
teigia, kad Konstitucijos 47-ojo straipsnio pakeitimas prieštarauja
pačiai šiandien veikiančiai Konstitucijai. Parengtuose įstatymuose
žemė traktuojama kaip kapitalas, o visi kiti jos aspektai yra
visiškai eliminuoti. Rengiant dokumentus forumui, R.Ozolas griežtai
pasiūlė Konstitucijos 9-ojo straipsnio reikalavimo įvykdymą -
referendumą.
Folkloro teatro direktorius P.Mataitis, kreipdamasis į forumą
pagalbos, nusiskundė, kad sovietmečiu kai kurie nomenklatūros
darbuotojai parodydavo žymiai daugiau tautinių ambicijų nei dabartiniai.
Folkloro teatras gyvuoja nuo 1968 metų ir yra daug prisidėjęs
prie tautos atgimimo. Nuo 1974-ųjų iki 1990 metų jis gaudavo pastovų
kasmetinį finansavimą iš valstybės biudžeto. Teatras, pelnęs pripažinimą
Lietuvoje, susilaukė pasekėjų Ukrainoje, Moldovoje, Europoje,
Rusijoje ir tapo žinomas kitose šalyse. Tačiau dabar jis atsidūrė
sunkioje padėtyje. Pagrindinė teatro problema - patalpų trūkumas.
Aktoriai repetuoja 11 kvadratinių metrų kambarėlyje ir tai tik
gavę Rusų dramos teatro vadovybės leidimą.
Gaila, kad ne visi pasitarimo dalyviai laikėsi darbotvarkės. Kai
kurie iš jų labai kliudė darbą, pateikdami pasiūlymus, priešingus
tiems, kurie jau buvo priimti. Baigdamas antrąjį forumo pasitarimą,
koordinacinės tarybos pirmininkas prof. R.Grigas apgailestavo,
kad auditorija susirinko šiek tiek skirtingų interesų, ir dar
kartą akcentavo, kad kiekviena iniciatyvinė grupė turi ateiti
su konkrečiu siūlymu, o ne su situacijos išklotine, kuri ir taip
visiems yra žinoma.
Elona GUBAVIČIŪTĖ
© 2001 "XXI amžius"