XXI amžius

Dėl svarstomo Lietuvos Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto

Lietuvos Sąjūdžio tarybos pareiškimas

Kodėl teismų reitingai Lietuvoje šiandien yra vieni žemiausių? Įvairių visuomenės apklausos tarnybų duomenimis, teismais tepasitiki vos apie 20 proc. Lietuvos gyventojų. Aiškinantis nepasitikėjimo priežastis nustatyta, kad pagrindinė priežastis - korupcija teismuose. Transparency International Lietuvos skyrius, vertindamas įvairių institucijų korumpuotumo lygį (gyventojų apklausos būdu), pripažino, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų teismus vertina kaip korumpuotus, t.y. teismai pagal vertinimą užima antrąją vietą po muitinės, kurioje korupcijos lygis yra aukščiausias (86 proc. apklaustų gyventojų muitinę pripažįsta kaip korumpuotą instituciją).
Tokie vertinimai kelia didžiulį nerimą, nes korupcijos problema teisėsaugoje gali tapti kliūtimi Lietuvai integruojantis į euroatlantines organizacijas.
Kovai su korupcija turime pasitelkti įstatymus. Šiuo metu kaip tik ir pateiktas svarstyti Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Susipažinus su šiuo projektu tenka apgailestauti, kad įstatymo paskirtis yra daugiau užtikrinti teismų nepriklausomumą, grindžiant šį nepriklausomumą teisėjų socialinėmis garantijomis ir aukštų atlyginimų išlaikymu. Tai akcentuota daugelyje įstatymo straipsnių. Nors įstatymo projekte teisėjas apibūdinamas kaip valstybės pareigūnas, turintis numatytus valstybės valdžios įgaliojimus, tačiau "teisėjų atlyginimai nustatomi atskiru Lietuvos Respublikos įstatymu" (93 straipsnis). Kyla klausimas, kodėl atskiru įstatymu, jei valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Įstatymo projekte net aštuoniuose straipsniuose išvardintos teisėjų socialinės garantijos, tačiau pamirštas straipsnis, kuriame būtų rašoma, kad teisėjai, atleisti iš pareigų už padarytus šiurkščius tarnybinius pažeidimus ar nusikaltimus, netenka socialinių garantijų, numatytų atitinkamuose straipsniuose.
Tai, kad teismai turi būti nepriklausomi ir jų statusas atitiktų Konstitucijos nuostatas bei Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos reikalavimus, abejonių negali būti, tačiau neturėtume pamiršti, kad teismų nepriklausomumas turi būti neatsiejamas nuo atsakomybės. Šią problemą prof. P.Kūris apibūdina taip: "Teismų nepriklausomumas be atsakomybės - labai pavojinga teisinė fikcija. Teismai negali būti laisvi nuo atsakomybės visuomenei". Panašiai pasisako ir Pasaulio banko atstovas Joel S.Hellmut. Nagrinėdamas kovos su korupcija problemas pereinamojo laikotarpio šalyse, jis pabrėžė: "Ypatingai svarbu sustiprinti teismų valdžią, diegti teisėjų nepriklausomumą ir atskaitingumą". Tad ir įstatyme turi atsispindėti ne vien teismų nepriklausomumas, bet ir atsakomybė visuomenei, o tai žymiai apribotų korupcijos galimybes institucijoje, kuri privalo šalinti šią blogybę šalyje.
Norint, kad teismai sėkmingai vykdytų jiems keliamus uždavinius, būtina:
1. Mažinti teismų uždarumą. Tai pasiekti būtų galima prie teismų skiriant visuomenės atstovus - tarėjus. Ši galimybė turėtų būti numatyta įstatyme. Vakarų šalyse tarėjo pareigybė plačiai praktikuojama. Gaila, bet Atviros visuomenės institutas, pateikęs gana išsamų leidinį apie teismų nepriklausomumą, šią problemą aplenkė.
2. Korupcija valstybėje taip pat pasireiškia per korumpuotus bei nevykusius įstatymus. Teisėjas, vadovaudamasis tokiais įstatymais, tampa savotišku įkaitu, nusikalstamos veiklos dalyviu, nors juridiškai jis lieka gal ir teisus. Tai reiškia, kad įstatyme turi būti straipsnis, kuris įpareigotų teisėją apie nevykusius arba korumpuotus įstatymus operatyviai informuoti Seimą (įstatymų leidėją), o Seimas skubos tvarka tokius įstatymus koreguotų. Teisėjo kreipimasis į Konstitucinį Teismą pagal Konstitucijos 110 straipsnio dėl įstatymo prieštaravimo Konstitucijai įgauna prasmę tik tada, jei Seimas atsisakytų koreguoti nevykusį arba korumpuotą įstatymą. Priimtų įstatymų koregavimas žymiai palengvėtų derinant Teismų įstatymą su Prokuratūros įstatymu, o Prokuratūros įstatyme - padarius 31 ir 33 straipsnių atitinkamas pataisas.
3. Į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą turi būti sugrąžinti straipsniai, numatantys teisėsaugos institucijų pareigūnų atsakomybę už sąmoningas veikas, priešingas teisei ar pažeidusias piliečių konstitucines teises ir laisves.
4. Įstatymo projekto 93 straipsnis "Teisėjų atlyginimai" yra kompromituojantis šią instituciją. Teisėjas yra valdžios pareigūnas. Jo atlyginimas turi būti nustatomas bendra tvarka. Jei to negalima padaryti dėl esamos situacijos, problemą būtina spręsti progresyviniais mokesčiais.
5. Teismų posėdžių stenogramos turi būti ne išimtis, o būtina norma.

Rytas KUPČINSKAS
Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas

Prof. Vladas VILIMAS
Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys