Yra taip, kaip yra
Galima neperdedant pasakyti,
jog prasidėjo totalus puolimas prieš amerikiečių kompaniją "Williams
International". To ir buvo galima tikėtis, nes ne vienas
vadinamųjų socialdemokratų lyderis dar prieš Seimo rinkimus įteiginėjo,
jog kausis iki paskutinio kraujo lašo už "niekdarių amerikonų"
išvarymą.
Ir štai Seimo Ekonomikos komitetas, kuriame susispietė daugiausia
gazpromininkų ir lukoilininkų, priėmė "nepriklausančio"
jokiai frakcijai J.Veselkos pateiktas įstatymo dėl "Mažeikių
naftos" privatizavimo pataisas. Ekonomikos komitetas paragino
Vyriausybę apsvarstyti galimybę nutraukti sutartį su "Mažeikių
naftos" įmonę valdančia JAV bendrove "Williams International"
bei galimus tokio žingsnio ekonominius bei teisinius padarinius.
Čia Vyriausybė galėtų ir nesivarginti aiškindamasi tuos padarinius.
Akivaizdu, kad išvyta "Williams" taip šio dalyko nepaliks
ir prisiteis iš valstybės ne šimtus milijonų, o milijardus. Ir
juos, aišku, sumokės ne amerikiečių vijikai, bet mokesčių mokėtojai.
Stebina ir tai, kad ne tik Ekonomikos komiteto nariai, aiškiai
susiję su įvairiomis finansinėmis Lietuvos ir Rusijos grupuotėmis,
reikalauja išvaryti "Williams". Ne tik buvęs Vilniaus
universiteto rektorius, bet ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto
pirmininkas A.Sakalas, nepaisydamas jokių tokio veiksmo padarinių,
reikalauja nutraukti sutartį su "Williams". (Padariniai
būtų ne tik ekonominiai, bet ir politiniai. Vilniuje viešėjęs
žinomas JAV politikas Stroubas Talbotas pokalbyje su prezidentu
V.Adamkumi dar kartą nedviprasmiškai patvirtino, jog amerikiečiai
labai neigiamai žiūri į tas valstybes, kurios išstumia JAV investuotojus.)
Seimo nariui, turinčiam profesoriaus titulą, taip kalbėti nederėtų.
Tai galėtų būti tik gatvės rėksnio kalba.
Nesuprantama, kodėl dėltokių
savo partiečių pareiškimų tyli jų viršininkas - Premjeras. Todėl
nereikia pykti ant opozicijos, pagrįstai nerimaujančios, kad ir
Premjeras pritaria tokiai pozicijai. Nors, kitą vertus, pritaria
ar nepritaria, bet aišku, kad "paradui" vadovauja ne
Vyriausybės vadovas, o vietiniai nuvorišai. O iš tikrųjų - Rusijos
"Gazprom" koncernas. Tą akivaizdžiai parodo "Gazprom"
ir Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos sprendimas
sukurti "bendrą" įmonę"Dujotekaną". Kitaip
tariant - "Gazprom" padalinį Lietuvoje. Ir visai nesvarbu,
kad Vyriausybė oficialiai dar nepatvirtino visų dokumentų dėl
"Lietuvos dujų" privatizavimo. Kam smulkintis. Juk "Gazprom"
vadai Maskvoje puikiai žino, kad Premjeras pritars viskam, ką
sumanys oligarchai. Apie tai aiškiai pasakė Vakarų Lietuvos pramonės
ir finansų korporacijos spaudos atstovas. Esą ir Vyriausybė, ir
vadinamieji socialdemokratai pageidauja, kad "Lietuvos dujos"
atitektų "Gazprom". O kaip tada su monopoliu? Juk visais
balsais šaukiama, kad "Telekomas" - monopolistas.
Na, o "Gazprom" pradėjo kalti geležį kol karšta. Jau
paskelbta, jog tiekiamų į Lietuvą dujų kaina didinama keturiais
doleriais. Tiesa, ūkio ministras sakė, jog vartotojams dėl to
dujos neturėtų brangti. Nereikia sekti pasakėlių. Juk paskaičiuokime,
kiek "Lietuvos dujų" valdininkai nulupa iš savų: mokėdami
Rusijai po 80 dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų (t.y. 32
ct), iš gyventojų ir kitų dujų vartotojų nulupa iki 70 ct už kubinį
metrą. Nereikėtų piktintis kai kuriais valdininkais, sudarant
įspūdį, jog Premjeras naktimis užmigti negali besirūpindamas žmonių
reikalais.
Antai šiomis dienomis Premjeras svaidė žaibus dėl nepatenkinamo
Farmacijos departamento vadovo G.Viskaičio darbo. Nesvarbu, kad
ir Tarnybinės etikos komisija dėl departamento direktoriaus paskelbė
savo išvadas, jog jis, dirbdamas valstybės tarnyboje, jau nebe
pirmą kartą supainiojo privačius ir viešuosius interesus. Dar
pernai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija svarstė šio aukšto
pareigūno elgesį, kai jis už Slovėnijos farmacijos bendrovės pinigus
smagiai atostogavo egzotiškoje Kenijoje. G.Viskaičiui teko pasiaiškinti
ir dėl konkurso, kurio nugalėtojas gavo teisę tiekti vaistus kaimo
vietovėms. Matyt, nereikia aiškinti, jog konkursą laimėjo Farmacijos
departamento direktoriaus žmona... Tad kas iš to, kad Premjeras
patriukšmavo? Žmonės, susiję sų farmacija ir vaistais, labai galingi.
Netgi galingesni už kai kuriuos oligarchus, kojomis atidarinėjančius
ministrų kabinetų duris. O sveikatos apsaugos ministras R. Dobrovolskis,
užstodamas savo pavaldinį, netgi pareiškė, jog reikia "patikslinti"
Vyriausiosios tarnybinės etikos sprendimą.
Ką jau čia bekalbėti apie
nepaskandinamuosius. Jų visur pilna. Netgi Č.Juršėnas, ne taip
seniai save vadinęs dideliu demokratu, čia pat patikslino esąs
kartu ir demokratijos auka. Galėjo ir paaiškinti, kuo gi tas aukojimasis
demokratijai pasireiškia. O kiti, atsidūrę valdžioje, džiaugiasi
tapę tos demokratijos "aukomis". Juk gali daryti, ką
tik užsigeidžia.
Pastaruoju metu, atsinaujinus
puolimui prieš "Williams", pastebimai atkuto ir Ignalinos
atominės elektrinės uždarymo priešininkai. Toną tam irgi davė
pats Premjeras. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos
viršininkas, buvęs energetikos ministras S.Kutas be užuolankų
pareiškė, jog šiuo metu nėra jokių techninių priežasčių 2004 metais
uždaryti pirmąjį, o 2009-aisiais - antrąjį AE bloką. O kaip tada
su priimtais įsipareigojimais? Juk pats S.Kutas pripažino: nesilaikydama
pažadų Lietuva pati sau paskelbtų nuosprendį, pelnytų nepatikimos
valstybės reputaciją. Pasak S.Kuto, Lietuva tapo neigiamos visuotinės
opinijos auka dėl nesaugių sovietinių reaktorių. Galima priminti,
jog dar 1992 metais Didžiojo septyneto valstybių vadovai paskelbė
principinę nuostatą, jog visi Sovietų Sąjungos laikais projektuoti
ir gaminti branduoliniai reaktoriai yra labai nepatikimi ir juos
būtina uždaryti. Ši nuostata nepakito iki šiol.
Iš tiesų darosi keista, kai, vos pasikeitus valdžiai, imamasi
ne tik susodinti į šiltas ir patogias vietas savus, vargu ar turinčius
kompetencijos, žmones, bet ir net revizuoti valstybės įsipareigojimus
bei pažadus. Blogiausia, kad tas masinis kadrų keitimas paliečia
ir teisėsaugos institucijas, pirmiausia - Generalinę prokuratūrą.
Todėl nereikia stebėtis, kad teisėtumas ir vadovavimasis įstatymais
teisėsaugininkų darbe itin dažnai tampa antrailiu dalyku.
Ir bene ryškiausias įstatymų nesilaikymo pavyzdys yra 2002 metų
biudžeto formavimas. Praėjusį ketvirtadienį biudžeto projektui
buvo pritarta. Tačiau Prezidentas Seimo Pirmininkui parašė gana
griežtą laišką, kuriame priminė, jog būtina laikytis galiojančio
įstatymo dėl procentinio lėšų skyrimo žemės ūkiui, švietimui ir
sveikatos apsaugai. Antraip biudžeto įstatymo Prezidentas žada
nepasirašyti. Jeigu taip atsitiktų, tai būtų galima vertinti kaip
Prezidento nepasitikėjimą kairiųjų valdžia. Dabar, aišku, įstatymo
laikytis privalu, tačiau kaip tai padaryti, jeigu pinigų nėra
ir, atrodo, nebus. O dalinti tuos procentus popieriuje - tuščias
užsiėmimas. Todėl, matyt, neatsitiktinai Seimo Pirmininkui išsprūdo
humoristų tuoj pasigriebtas pasakymas, jog laikytis reikia tik
tų įstatymų, kurių buvo laikomasi ir anksčiau. Kadangi Biudžeto
įstatymo niekas niekada tvarkingai nesilaikė, nesilaikyti jo galima
ir toliau. Bent jau teisininkui nederėtų taip kalbėti! Tačiau
ką padarysi. Yra taip, kaip yra.
Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas
© 2001 "XXI amžius"