"Jutis" keliais
Nė viena tauta nenori gyventi
prispausta kitos valstybės, jai lenkti nugarą ir vergauti. Lietuvių
tautos patriotai nesilenkė sovietiniams okupantams, po karo ir
vėlesniais metais siekė Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
Daug buvo publikuota apie pokaryje vykusį lietuvių ir lenkų partizanų
bendradarbiavimą. Tačiau nedaug kam žinoma, kad lietuvių partizanai
pokario metais aktyviai veikė prieš okupantus ir drauge su mūsų
kaimynais - Latvijos partizanais, kurie, nepaisydami pavojų, smurto,
negailėdami gyvybių, stojo į kovą už savo tautos laisvę. Latvijos
miškuose buvo sudarytas bendras lietuvių ir latvių kovinis junginys
Jutis, veikė stambūs latvių vadų Karlio Kraujos, Juozapo Fričo,
lietuvio Juozo Streikaus būriai. Apie junginį Jutis, jo istorinių
pėdsakų paiešką spalio 3 dienos 74-ame mūsų laikraščio numeryje
spausdinome Janinos Semaškaitės publikaciją Jutis pėdsakais.
Rašinyje pasakojama apie Rokiškio muziejaus direktoriaus pavaduotojo
Algio Kazulėno, jo bendraminčių lietuvių bei latvių entuziastų
patriotines nesavanaudiškas pastangas kuo daugiau sužinoti apie
lietuvių bei latvių tautų kovotojus prieš okupantus, susirėmimus
su okupantų kariuomenės daliniais, MGB smogikais. Tas žinias reikėtų
kuo plačiau paskleisti, kad Lietuvoje bei Latvijoje būtų žinoma
apie abiejų tautų laisvės siekius.
Šiame laikraščio numeryje pradedame spausdinti pagal ekspedicijos
surinktą medžiagą pasakojimą apie legendinį Jutis kovų kelią.
Rengti rašinį autorei padėjo minėtas Rokiškio muziejaus direktoriaus
pavaduotojas A.Kazulėnas, Obelių muziejaus įkūrėjas Andrius Dručkus,
latvių istorikai Janis Vasilevskis ir Gunaras Bluzma, pateikę
daug žinių iš vasarą vykusios ekspedicijos.
Tikimės, kad ši publikacija dar kartą paskatins atsigręžti į mūsų
tautos nepriklausomybės kovų kelią, prisiminti, kad šioje kovoje
Baltijos tautos ir tais sunkiais priespaudos metais viena kitai
tiesė ranką.
|
Ekspedicijos lietuvių ir latvių kovotojų pėdsakais
rengėjai Algis Kazulėnas, Janis Vasilevskis, Andrius Dručkus
ir Gunaras Bluzma
|