Pėsčiomis per Atlantą - namo...
Dviejų bičiulių pasimatymas po 40 metų
... Čikaga. Jesuit Fathers Della
Strada. Mane, Vilniaus liuteroną, čion atsikvietė gimnazijos laikų
bičiulis ir poetas Algirdas Venckus (tai jis sutiko iš savo kišenės
apmokėti susenusio Lietuvos pensininko į "šen" ir "ten"
bilietą - kelionę per Atlantą)...
... Einu ilgu vienuolyno koridoriumi, tempdamas savo kuklią mantą,
ir staiga matau liekną kaip jaunystėje, sportiško stoto vyriškį,
įsistebeilijusį į mane įdėmiu žilgsniu. Aš irgi jam atsakau tuo
pačiu...
- Ar ne Poviliukas čia kartais?
- Sveikas, Kaziuk! Sveikas...
Kaziukas, taip švelniai vadindavom lietuvių kalbos autoritetą
Kazimierą Ambrasą redakcijoje. Tai buvo prieš daugelį daugelį
metų. Tvyrojo įtarimas, kad jis ne vien kalbininkas, tik į panašius
klausimus tais laikais nebūdavo atsakoma. Buvome ne tik tos pačios
redakcijos bendradarbiai, bet dar ir buto kaimynai. Po kurio laiko
išgirdau Kazimiero balsą per Vatikano radiją iš Romos. Iš ten,
laisvojo pasaulio, jis kalbėjo Lietuvai apie tai, kas man gimtinėje
dar buvo uždrausta. Jis kalbėjo apie dieviškąjį išganymą... Bėgo
metai, bėgo dešimtmečiai - vienas apie kitą daugiau nieko negirdėjome.
Ir štai - Dievo Apvaizda mudu vėl suvedė. Tai kaip čia nepasinaudosi
proga vienas kitam klausimėlio nepažarstęs.
Kun. Kazimieras AMBRASAS, SJ, šit kaip atsakė į mano klausimus