Siekęs moralinės didybės

Nuo Stasio Šalkauskio - iškilaus Lietuvos mokslininko, filosofo ir pedagogo, lietuvių tautinio ugdymo ideologo, Lietuvos universiteto koncepcijos bei Lietuvių katalikų mokslų akademijos kūrėjo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus ir rektoriaus, Lietuvos mokslų akademijos akademiko mirties gruodžio 4 dieną suėjo 60 metų.
Į Šiaulius - tėvų namus - S.Šalkauskis, kamuojamas ligos, 55-aisiais gyvenimo metais, lydimas žmonos ir dešimtmečio sūnaus, atvažiavo 1941 metų rudenį. Po infarkto nebekėlė. Palaidotas Senosiose (Talšos) kapinėse šalia 1933 metais mirusio tėvo, gydytojo Julijono. Nuo kapo iki buvusių Šalkauskių namų (sudegusių per bombardavimą 1944 m.) veda poros šimtų metrų gatvė, 1990 metais pavadinta S.Šalkauskio vardu. Pirmosios Nepriklausomybės metais ruoštasi gatvę pavadinti Šalkauskių vardu, bet nespėta. Ten tebestovi buvę prof.Kazio ir architekto Algirdo Šalkauskių namai, o ant jų žemės pastatyta mokykla pavadinta Stasio Šalkauskio vardu. Joje įrengtas muziejukas.
S.Šalkauskio mokslinė ir visuomeninė veikla daugiausia skirta Lietuvos jaunajai kartai. Jis buvo ne tik ateitininkų ideologas, bet daugelį metų ir jų vadas. Per ateitininkiją tikėjosi Lietuvoje įgyvendinti dvasingumą, moralumą. Mokslininkas sielojosi, kad jo idėjų vaisiai nėra tokie, kokių troško: "Man džiugu, kad kylama nurodyta linkme. Man skaudu, kad nenorima pasistiebti".
S.Šalkauskiui atrodė, kad tie, kurie nori kultūrą atskirti nuo religijos ir jas supriešinti, yra tokie patys griovėjai kaip ir tie, kurie kadaise trukdė priimti krikštą ir pratęsė Lietuvos atsilikimą. "Mūsų mažai tautai, kurios negali gelbėti materialinė galia, yra viena alternatyva: arba stiprinti krikščionybę ir drauge plėtoti dvasinę kultūrą, arba nukrikščionėti ir atsidurti civilizuotų barbarų gretose."