Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PASKUTINIS
NUMERIS
|
|
|
Arkivyskupija kuria savo muziejų
Paminint Kauno arkivyskupijos 75
metų sukaktį, istoriniuose Vyskupų rūmuose steigiamas šios bažnyčios
institucijos muziejus. Jubiliejinių renginių išvakarėse čia atidaryta
Kauno arkivyskupijos 75 metų istoriją pasakojanti ekspozicija.
Naujojo muziejaus įkūrimo pradžia laikoma kultūros ministrės Romos
Dovydėnienės ir Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus
ketvirtadienį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Šiuo susitarimu
Kultūros ministerija ir Kauno arkivyskupijos kurija bendromis
pastangomis nusprendė kurti Arkivyskupijos muziejų.
Kultūros ministerija pasižada skirti finansinę paramą Arkivyskupijos
muziejaus ekspozicijoms kurti, parodoms rengti, nacionaliniams
ir tarptautiniams susitikimams organizuoti, leidybiniams projektams
ir pan. O kurija įsteigs ir išlaikys viešąją įstaigą "Kauno
arkivyskupijos muziejus".
|
Bendradarbiavimo sutartį pasirašo kultūros
ministrė Roma Dovydėnienė ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
|
|
Pėsčiomis per Atlantą - namo...
Dviejų bičiulių pasimatymas po 40 metų
... Čikaga. Jesuit Fathers Della
Strada. Mane, Vilniaus liuteroną, čion atsikvietė gimnazijos laikų
bičiulis ir poetas Algirdas Venckus (tai jis sutiko iš savo kišenės
apmokėti susenusio Lietuvos pensininko į "šen" ir "ten"
bilietą - kelionę per Atlantą)...
... Einu ilgu vienuolyno koridoriumi, tempdamas savo kuklią mantą,
ir staiga matau liekną kaip jaunystėje, sportiško stoto vyriškį,
įsistebeilijusį į mane įdėmiu žilgsniu. Aš irgi jam atsakau tuo
pačiu...
- Ar ne Poviliukas čia kartais?
- Sveikas, Kaziuk! Sveikas...
Kaziukas, taip švelniai vadindavom lietuvių kalbos autoritetą
Kazimierą Ambrasą redakcijoje. Tai buvo prieš daugelį daugelį
metų. Tvyrojo įtarimas, kad jis ne vien kalbininkas, tik į panašius
klausimus tais laikais nebūdavo atsakoma. Buvome ne tik tos pačios
redakcijos bendradarbiai, bet dar ir buto kaimynai. Po kurio laiko
išgirdau Kazimiero balsą per Vatikano radiją iš Romos. Iš ten,
laisvojo pasaulio, jis kalbėjo Lietuvai apie tai, kas man gimtinėje
dar buvo uždrausta. Jis kalbėjo apie dieviškąjį išganymą... Bėgo
metai, bėgo dešimtmečiai - vienas apie kitą daugiau nieko negirdėjome.
Ir štai - Dievo Apvaizda mudu vėl suvedė. Tai kaip čia nepasinaudosi
proga vienas kitam klausimėlio nepažarstęs.
Kun. Kazimieras AMBRASAS, SJ, šit kaip atsakė į mano klausimus
|
Kun. Kazimieras Ambrasas, SJ, "Draugo"
redaktorė Danutė Bindokienė ir Povilas Pukys
|
|
"Jutis" keliais
Nė viena tauta nenori gyventi
prispausta kitos valstybės, jai lenkti nugarą ir vergauti. Lietuvių
tautos patriotai nesilenkė sovietiniams okupantams, po karo ir
vėlesniais metais siekė Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
Daug buvo publikuota apie pokaryje vykusį lietuvių ir lenkų partizanų
bendradarbiavimą. Tačiau nedaug kam žinoma, kad lietuvių partizanai
pokario metais aktyviai veikė prieš okupantus ir drauge su mūsų
kaimynais - Latvijos partizanais, kurie, nepaisydami pavojų, smurto,
negailėdami gyvybių, stojo į kovą už savo tautos laisvę. Latvijos
miškuose buvo sudarytas bendras lietuvių ir latvių kovinis junginys
Jutis, veikė stambūs latvių vadų Karlio Kraujos, Juozapo Fričo,
lietuvio Juozo Streikaus būriai. Apie junginį Jutis, jo istorinių
pėdsakų paiešką spalio 3 dienos 74-ame mūsų laikraščio numeryje
spausdinome Janinos Semaškaitės publikaciją Jutis pėdsakais.
Rašinyje pasakojama apie Rokiškio muziejaus direktoriaus pavaduotojo
Algio Kazulėno, jo bendraminčių lietuvių bei latvių entuziastų
patriotines nesavanaudiškas pastangas kuo daugiau sužinoti apie
lietuvių bei latvių tautų kovotojus prieš okupantus, susirėmimus
su okupantų kariuomenės daliniais, MGB smogikais. Tas žinias reikėtų
kuo plačiau paskleisti, kad Lietuvoje bei Latvijoje būtų žinoma
apie abiejų tautų laisvės siekius.
Šiame laikraščio numeryje pradedame spausdinti pagal ekspedicijos
surinktą medžiagą pasakojimą apie legendinį Jutis kovų kelią.
Rengti rašinį autorei padėjo minėtas Rokiškio muziejaus direktoriaus
pavaduotojas A.Kazulėnas, Obelių muziejaus įkūrėjas Andrius Dručkus,
latvių istorikai Janis Vasilevskis ir Gunaras Bluzma, pateikę
daug žinių iš vasarą vykusios ekspedicijos.
Tikimės, kad ši publikacija dar kartą paskatins atsigręžti į mūsų
tautos nepriklausomybės kovų kelią, prisiminti, kad šioje kovoje
Baltijos tautos ir tais sunkiais priespaudos metais viena kitai
tiesė ranką.
|
Ekspedicijos lietuvių ir latvių kovotojų pėdsakais
rengėjai Algis Kazulėnas, Janis Vasilevskis, Andrius Dručkus
ir Gunaras Bluzma
|
|
Siekęs moralinės didybės
Nuo Stasio Šalkauskio - iškilaus
Lietuvos mokslininko, filosofo ir pedagogo, lietuvių tautinio
ugdymo ideologo, Lietuvos universiteto koncepcijos bei Lietuvių
katalikų mokslų akademijos kūrėjo, Vytauto Didžiojo universiteto
profesoriaus ir rektoriaus, Lietuvos mokslų akademijos akademiko
mirties gruodžio 4 dieną suėjo 60 metų.
Į Šiaulius - tėvų namus - S.Šalkauskis, kamuojamas ligos, 55-aisiais
gyvenimo metais, lydimas žmonos ir dešimtmečio sūnaus, atvažiavo
1941 metų rudenį. Po infarkto nebekėlė. Palaidotas Senosiose (Talšos)
kapinėse šalia 1933 metais mirusio tėvo, gydytojo Julijono. Nuo
kapo iki buvusių Šalkauskių namų (sudegusių per bombardavimą 1944
m.) veda poros šimtų metrų gatvė, 1990 metais pavadinta S.Šalkauskio
vardu. Pirmosios Nepriklausomybės metais ruoštasi gatvę pavadinti
Šalkauskių vardu, bet nespėta. Ten tebestovi buvę prof.Kazio ir
architekto Algirdo Šalkauskių namai, o ant jų žemės pastatyta
mokykla pavadinta Stasio Šalkauskio vardu. Joje įrengtas muziejukas.
S.Šalkauskio mokslinė ir visuomeninė veikla daugiausia skirta
Lietuvos jaunajai kartai. Jis buvo ne tik ateitininkų ideologas,
bet daugelį metų ir jų vadas. Per ateitininkiją tikėjosi Lietuvoje
įgyvendinti dvasingumą, moralumą. Mokslininkas sielojosi, kad
jo idėjų vaisiai nėra tokie, kokių troško: "Man džiugu, kad
kylama nurodyta linkme. Man skaudu, kad nenorima pasistiebti".
S.Šalkauskiui atrodė, kad tie, kurie nori kultūrą atskirti nuo
religijos ir jas supriešinti, yra tokie patys griovėjai kaip ir
tie, kurie kadaise trukdė priimti krikštą ir pratęsė Lietuvos
atsilikimą. "Mūsų mažai tautai, kurios negali gelbėti materialinė
galia, yra viena alternatyva: arba stiprinti krikščionybę ir drauge
plėtoti dvasinę kultūrą, arba nukrikščionėti ir atsidurti civilizuotų
barbarų gretose."
|
|
|
Patriarcho jubiliejui ruošiamasi iš
anksto
Anykščių krašte gerbiamas garsių
žmonių atminimas. Ateinančių metų balandį bus minimas literatūros
klasiko Antano Žukausko-Vienuolio, kuris dar vadinamas ir "anykštėnų
patriarchu", 120-osios gimimo metinės. Jau iš anksto pradėta
tam ruoštis. Ketinama suburti į renginius kuo daugiau žmonių.
Anykščių A.Baranausko ir A.Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus
darbuotojai pakvietė į būsimus jubiliejinius renginius įsijungti
ir rašytojo gimtųjų Ažuožerių bei Anykščių A.Vienuolio gatvės
gyventojus, Šaulių, Skautų organizacijas, Katalikų Bažnyčios dvasininkus,
"Sveikuolių" klubą, vaistines, laikraščių redakcijas,
nes, "kur pažvelgsi, tenai išvysi Vienuolio veiklos pėdsakus"...
Pasak muziejaus direktoriaus Antano Verbicko, numatyta net kelios
dešimtys įvairių renginių, kurie tęsis nuo rudens iki ateinančių
metų balandžio, kai iškilmingai bus paminėtos rašytojo 120-osios
gimimo metinės. Žinoma, daugiausia renginių vyks prieš pat jubiliejų,
pavasarį, todėl tą periodą tikslinga pavadinti "Vienuolio
pavasariu".
Neseniai į rajono savivaldybės posėdžių salę pasitarti
susirinko muziejininkai, pedagogai, kultūros darbuotojai, visuomenės
atstovai. Anykščių A.Baranausko ir A.Žukausko-Vienuolio memorialinio
muziejaus direktorius A.Verbickas pristatė muziejininkų pasiūlymus
ir pakvietė pateikti savo pasiūlymus kitų sričių atstovams. Pasak
muziejaus direktoriaus, į jubiliejinių renginių programos rengimą
tikrai galėtų įsitraukti labai daug žmonių, nes A.Vienuolis buvo
ne tiktai rašytojas. Jis - ir žurnalistas, ir mokytojas, ir vaistininkas,
ir muziejininkas. Galima priskirti šį anykštėną ir prie to meto
verslininkų, turizmo Anykščių krašte pradininkų. Jis globojo ir
literatus, jaunesnius mokytojus, našlaičius. Gerai žinoma ir jo
visuomeninė veikla. Neatsitiktinai rajono gyventojai, baigiantis
XX amžiui, išrinko A.Žukauską-Vienuolį žymiausiu to amžiaus anykštėnu.
Taip buvo išreikšta pagarba Anykščių patriarchu vadinamam žmogui.
Visuomenės susidomėjimas A.Vienuolio asmenybe, jo kūryba neatslūgsta,
todėl reikėtų prasmingų, įdomių, įsimintinų renginių ir reginių.
|
Taip paženklinta gimtinė Ažuožeriuose
|
|
Čirškiantys "plyno lauko"
statybininkai
Sunku nepastebėti, kad lietuviai
"buvusieji" Kremliaus pagalbininkai pasaulinio socializmo
statyboje kartais nesusilaiko nepasididžiavę savo "statyba".
Žiūrėk, ir Algirdas Brazauskas užsienio verslininkams pasigyrė
komunistine statyba - net "ant plyno lauko".
Tai primena Amerikoje jau seniai žinomą Boriso Pasternako knygą
"Daktaras Živago", kurią skaitant įstrigo aprašytas
statybos "ant plyno lauko" vaizdas. Po karo, Raudonosios
armijos majoras, karo metais iš gulago savanoriu įstojęs į "mirties
batalioną", kad, jei liks gyvas, atgautų laisvę, pasakojo
apie gulagą jaunam karininkui: "Mes išlipome iš traukinio
bekraščiame sniegyne... Sargybiniai su į mus nukreiptais šautuvais
ir vilkiniais šunimis... Mes buvome paskleisti ir sustatyti į
daugiakampį, veidais į išorę... Tada mums buvo įsakyta suklaupti
ir žiūrėti tiesiai į priekį, antraip - mirtis... Išgirdome pranešimą:
"Tai yra jūsų stovykla. Susitvarkykite, kaip išmanote!"
|
|
Yra taip, kaip yra
Galima neperdedant pasakyti,
jog prasidėjo totalus puolimas prieš amerikiečių kompaniją "Williams
International". To ir buvo galima tikėtis, nes ne vienas
vadinamųjų socialdemokratų lyderis dar prieš Seimo rinkimus įteiginėjo,
jog kausis iki paskutinio kraujo lašo už "niekdarių amerikonų"
išvarymą.
Ir štai Seimo Ekonomikos komitetas, kuriame susispietė daugiausia
gazpromininkų ir lukoilininkų, priėmė "nepriklausančio"
jokiai frakcijai J.Veselkos pateiktas įstatymo dėl "Mažeikių
naftos" privatizavimo pataisas. Ekonomikos komitetas paragino
Vyriausybę apsvarstyti galimybę nutraukti sutartį su "Mažeikių
naftos" įmonę valdančia JAV bendrove "Williams International"
bei galimus tokio žingsnio ekonominius bei teisinius padarinius.
Čia Vyriausybė galėtų ir nesivarginti aiškindamasi tuos padarinius.
|
|
Nelygūs partneriai
Iš vaikystės laikų mename pasakėčią,
kurioje varlė, pamačiusi bulių prie kūdros, sugalvojo susilyginti
su juo savo dydžiu. Pūtėsi pūtėsi, kol pagaliau sprogo.
Štai į JAV atvyko Rusijos prezidentas V.Putinas susitikti su Amerikos
prezidentu kaip lygus su lygiu.
Amerikos prezidentas D.V.Bušas mandagiai priėmė svečią. Leido
jam kalbėti ir pasirodyti kaip lygios valstybės vadovui. Nežinau,
ar Rusijos prezidentas suprato amerikietišką būdą, mandagumą bei
vaišingumą. Manau, jog, visą profesinį gyvenimą praleidęs sovietinėje
KGB struktūroje, V.Putinas turėtų suprasti, kad jis, kaip ta varlė
prie kūdros, negali būti visai vienodo lygio su Amerikos prezidentu.
Kai tik Ameriką užpuolė teroristai, Putinas tuoj pat numatė gerą
progą prisitaikyti prie prezidento Bušo, pažadėdamas kartu su
civilizuotu pasauliu stoti į kovą prieš terorizmą. Kadangi Amerikai
reikėjo sąjungininkų, D.Bušo administracija nekreipė dėmesio į
didelį buvusių komunistų džiaugsmą dėl Amerikos tragedijos. Ne
vienas komunistas tai išreiškė viešai (net ir Lietuvoje vienas
komunistų filosofas parodė savo džiaugsmą). Amerikiečių politikų
tikslas buvo suorganizuoti kuo platesnį tinklą kovai prieš teroristus.
|
|
|
|