XXI amžius

Integracijos stabdžiai

Praėjusį mėnesį Vyriausybės globojamas cukraus fabrikas "Marijampolės cukrus", kurio prašymu buvo nustatyta minimali cukraus pardavimo kaina, vėl panoro papildomų lengvatų. Pareikalauta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija sumažintų 20,8 mln. litų siekiančius fabriko įsiskolinimus. Pasak "Danisco Sugar" (Danija) verslo plėtros direktoriaus Michaelio Persono, yra požymių, kad tas prašymas bus patenkintas. Jei taip atsitiks, tai jau bus penktas kartas, kai "Marijampolės cukrui" sudaromos išskirtinės sąlygos. M.Personas priminė, jog, Danijos teisininkų požiūriu, skolų nurašymas ar sumažinimas pažeistų bent keturis Lietuvos įstatymus bei tarptautines sutartis. Danų kompanija tai pagrįstai laiko konkuruojančios užsienio bendrovės diskriminavimu. Beje, A.Brazausko Vyriausybei paskelbus grįžimą prie kainų reguliavimo politikos, "Danisco Sugar", kuriai priklauso Panevėžio ir Kėdainių cukraus fabrikai, jau skundėsi Europos Komisijos pareigūnams. Po garsiosios Premjero kalbos, šlovinusios didžiąsias komunizmo statybas, kai kurie užsienio verslininkai ironizavo girdėję, jog Lietuva turi du didžiulius politinius tikslus, tačiau dabar pamatę, kad šių tikslų yra trys: įstoti į Europos Sąjungą, tapti NATO nare ir išlaikyti Marijampolės cukraus fabriką...
Taigi nuolatinė trintis tarp užsienio investuotojų ir dabartinės Lietuvos valdžios tikrai nepadeda sukurti palankų Lietuvos įvaizdį. O čia dar - jau trečias naftos išsiliejimas iš Būtingės naftos terminalo, sukėlęs naują nepasitenkinimo bangą kaimyninėje Latvijoje. Lietuvos prezidentas V.Adamkus net atsiprašė latvių, o vadinamieji žalieji vėl ėmė reikalauti uždaryti Būtingės terminalą. Tiesa, iš Karaliaučiaus pasigirdo ir gana protingų signalų. Rusijos pasienio tarnybos Karaliaučiaus regioninės valdybos viršininko pavaduotojas generolas A.Menšeninas paragino Rusijos Valstybės Dūmą kuo greičiau ratifikuoti Lietuvos ir Rusijos sienos sutartį. Generolas tai pareiškė Dūmos išvažiuojamajame posėdyje Karaliaučiuje. Pasak A.Menšenino, sienos sutartis nėra kliūtis Lietuvai įstoti į NATO. Deja, taip mano kai kurie Rusijos politikai, skelbdami, jog niekas Lietuvos į NATO nepriims, jeigu nebus sienos sutarties.
Rusijos prezidentas V.Putinas koketuoja su NATO. Šiomis dienomis viešėdamas vienoje iš NATO valstybių - Graikijoje, jis pareiškė, jog po rugsėjo 11-osios NATO ir Rusija yra vienodai suinteresuotos, kad nauji Rusijos ir NATO santykiai padėtų strategiškai užtikrinti euroatlantinį saugumą. Atseit jau beveik susiformavo politinis "dvidešimtukas" (19 NATO valstybių ir Rusija), tad nebėra reikalo plėsti Aljansą, ypač į Rytus. Graikijoje V.Putinas kalbėjo ir apie Baltijos valstybių siekius įstoti į NATO. Rusijos prezidento žodžiais tariant, Baltijos valstybių ir viso Baltijos regiono saugumą puikiausiai gali užtikrinti dabartinis glaudus NATO ir Rusijos bendradarbiavimas. Reikia pažymėti, kad Maskvai iš esmės pavyko gerokai paklibinti NATO pamatus. Juk daugelis NATO šalių pritaria, kad Rusijai būtų suteikta ne tik balso, bet ir veto teisė, sprendžiant esminius NATO klausimus. Tiesa, Vašingtonas tam nepritaria, o žinomas JAV senatorius D.Helmsas veto teisės suteikimą Rusijai pavadino didžiausiu absurdu, kokį tik galima įsivaizduoti.
Vis dėlto klausimas dėl Lietuvos integracijos į euroatlantines struktūras daugiausia priklausys nuo pačios Lietuvos. O pastaruoju metu pasigirdę antivakarietiški pareiškimai tiesiog glumina Briuselį ir Vašingtoną. Štai praėjusį savaitgalį įvykusiame Krikščionių demokratų tarybos posėdyje kandidatas į Lietuvos prezidentus K.Bobelis aršiai užsipuolė Lietuvos eurointegracijos siekį. Jis kaltino savo tėvynainius "amerikonus", kad tie visiems nurodinėja, kaip reikia elgtis. Dar daugiau - K.Bobelis kaltino visus užsieniečius (aišku, turėdamas galvoje Vakarus), tik ir laukiančius progos pažeminti Lietuvą.
Tokie pareiškimai, kaip ir siūlymai nutraukti sutartį su "Williams", yra aiškiai prorusiška politika, provokacijos, kiršinimas ir labai kenkia Lietuvai.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas