Niujorko lietuviai stengiasi, kad Lietuva būtų pakviesta į
NATO
Niujorko ir jo apylinkių lietuviai
deda daug pastangų, kad ateinančiais metais Lietuva būtų pakviesta
į NATO. Tai savo interviu "Draugo" dienraščiui pabrėžė
Niujorko lietuvių bendruomenės apygardos pirmininkė dr.Giedrė
Kumpikaitė.
Apygardos ir apylinkių valdybų nariai organizuoja ir patys rašo
laiškus Amerikos Kongreso ir Senato nariams, skambina jiems telefonu.
Ypač veiklus yra Visuomeninių reikalų vedėjas Raimundas Sližys,
palaikantis ryšius su Vašingtonu. G.Kumpikaitė labai džiaugiasi
savo pagalbininku politiniu patarėju dr. Paulu M.Kazu, gerai pažįstančiu
Niujorko politikus, bendraujančiu su jais Lietuvos ir NATO klausimais.
Dar nėra metų, kai dr. G. Kumpikaitė išrinkta Niujorko lietuvių
bendruomenės apgardos pirmininke. Gimusi Lietuvoje, 1949 metais
su tėvais apsigyveno Amerikoje 1974 metais gavo prancūzų literatūros
daktaro laipsnį, po kelerių metų - anglų literatūros magistro
laipsnį. Dabar St. John universitete dėsto prancūzų literatūrą.
Pradėjusi vadovauti Niujorko lietuvių bendruomenei, jau atgaivino
lietuvių radijo laidą. 35-erius metus lietuviškas laidas rengusiam
"Laisvės žiburiui" nutraukus savo veiklą, apygardos
valdyba nusprendė, kad Niujorkas negali likti be lietuviškos radijo
laidos. Dr.G.Kumpikaitės vadovaujama laida pavadinta "Lietuvių
radijo" vardu. Už 30-ties minučių transliaciją tenka mokėti
400 dolerių.
Naujoji Niujorko lietuvių bendruomenės vadovė turi didelių ūkinių
- juridinių rūpesčių. Vis nesibaigia byla dėl Kultūros židinio,
kurį pranciškonai ketina parduoti. Netekę šio pastato, Niujorko
lietuviai nebeturės salės savo renginiams.
Neaiški ir nuo 1914 metų lietuvių tikintiesiems tarnavusios Apreiškimo
parapijos ateitis. Kunigui Vytautui Palubinskui pasitraukus iš
klebono pareigų, čia nebeliko ne tik parapijos administratoriaus,
bet ir nė vieno nuolatinio kunigo. Baiminamasi, kad ir pati parapija
gali išslysti iš lietuvių rankų. Jau dabar bažnyčia tenka dalytis
su ispaniškai kalbančiųjų bendruomene.
Paklausta apie vadinamosios trečiosios bangos lietuvius, dr. G.Kumpikaitė
apgailestavo, kad bendravimas su jais nėra toks, kokio norėtųsi.
Labai liūdna girdėti, sako ji, kad kai kurie neseniai atvykusieji
pareiškia nenorį turėti nieko bendra su lietuviais ir apskritai
su Lietuva. Niujorko lietuvių bendruomenės pirmininkė tikisi,
kad po kurio laiko jie pasiilgs gimtųjų namų ir ims glaustis prie
savųjų.
ELTA
© 2001 "XXI amžius"