Nelygūs partneriai
Iš vaikystės laikų mename pasakėčią,
kurioje varlė, pamačiusi bulių prie kūdros, sugalvojo susilyginti
su juo savo dydžiu. Pūtėsi pūtėsi, kol pagaliau sprogo.
Štai į JAV atvyko Rusijos prezidentas V.Putinas susitikti su Amerikos
prezidentu kaip lygus su lygiu.
Amerikos prezidentas D.V.Bušas mandagiai priėmė svečią. Leido
jam kalbėti ir pasirodyti kaip lygios valstybės vadovui. Nežinau,
ar Rusijos prezidentas suprato amerikietišką būdą, mandagumą bei
vaišingumą. Manau, jog, visą profesinį gyvenimą praleidęs sovietinėje
KGB struktūroje, V.Putinas turėtų suprasti, kad jis, kaip ta varlė
prie kūdros, negali būti visai vienodo lygio su Amerikos prezidentu.
Kai tik Ameriką užpuolė teroristai, Putinas tuoj pat numatė gerą
progą prisitaikyti prie prezidento Bušo, pažadėdamas kartu su
civilizuotu pasauliu stoti į kovą prieš terorizmą. Kadangi Amerikai
reikėjo sąjungininkų, D.Bušo administracija nekreipė dėmesio į
didelį buvusių komunistų džiaugsmą dėl Amerikos tragedijos. Ne
vienas komunistas tai išreiškė viešai (net ir Lietuvoje vienas
komunistų filosofas parodė savo džiaugsmą). Amerikiečių politikų
tikslas buvo suorganizuoti kuo platesnį tinklą kovai prieš teroristus.
Kartu amerikiečiai nustojo ir viešai kritikuoti V.Putiną dėl jo
genocido veiklos prieš čečėnų tautą - Stalino darbų tąsos. O V.Putinas
ir kiti komunistai tą veiklą netrukus pavadino kova prieš terorizmą
ir paskelbė šūkį: "Davaj prieš teroristus!"
Leidimas iš "centro"?
Bandydamas sudaryti kuo didesnį užnugarį
kovoje prieš Afganistane gyvenančius ir Talibano globojamus teroristus,
V.Putinas pradėjo kalbinti šiaurinius Afganistano kaimynus, Uzbekistaną
ir Tadžikistaną, prašydamas leidimo JAV karo lėktuvams perskristi
jų teritoriją, o vėliau - netgi įsteigti jų žemėse strategines
karines bazes. Tik viešai nepaskelbė, kad gerokai anksčiau specialūs
JAV kariniai daliniai lankėsi tose šalyse ir dirbo su jų kariuomenės
struktūromis. Norėdamas įgyvendinti Rusijos artimų kraštų sferos
mitą, Putinas "leido" jiems tartis su JAV - tarsi išsprūdę
iš Sovietų Sąjungos kraštai nėra laisvi. Tarsi jie privalo gauti
Maskvos leidimą bendradarbiauti su Amerika. Niekas viešai nesijuokė
iš Rusijos prezidento, bet amerikiečiai pradėjo organizuoti sąjungininkų
tinklą jo neatsiklausę. Tai svarbu ne tik Azijos kraštams. Tai
rodo tvirtą prezidento D.Bušo įsitikinimą, kad laisvos šalys turi
teisę kalbėti už save, rūpintis savimi, o ne strateginiais Maskvos
planais. Tokia Amerikos laikysena parodė V.Putinui ir jo kairiajam
sparnui, kad Maskva neturi veto teisės nepriklausomų kaimynų užsienio
reikaluose.
Prieš atvykdamas į Ameriką, daugiau kaip metus V.Putinas bandė
organizuoti Europos valstybes (jam padėjo ir Amerikos liberalų
žiniasklaida) prieš prezidento Bušo pasiryžimą kurti gynybos sistemą
prieš raketų antpuolius. Jo argumento pagrindas yra sena ABM (Antibalistinių
raketų) sutartis tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Ta sutartis ribojo
gynybą, kad galiūnams nereikėtų didinti raketų skaičiaus (jau
tada abi valstybės turėjo pakankamai ginklų, kad susprogdintų
pasaulį kelis kartus!). Mūsų žiniasklaida vis mini tą sutartį,
nelyginant Šventojo Rašto eilutes. O V.Putinas vis kartoja, kad
yra tos sutarties būtina laikytis ir kad kiltų pavojus, jei Amerika
jos nesilaikytų ir sukurtų savo krašto gynybą.
Kai kurie nusikaltėliai... atleidžiami
Tačiau mažai kas prisimena (mūsų
žiniasklaida tradiciškai atleidžia beveik visas sovietines ir
komunistines nuodėmes), kad Sovietų Sąjungos jau nebėra! Nebūtina
laikytis to, ką Amerika pasirašė su jau neegzistuojančia valstybe.
Jeigu Rusija nori naudotis Sovietų Sąjungos sutarčių privilegijomis,
tai ji privalo prisiimti ir Sovietų Sąjungos įsipareigojimus bei
kaltę. Kaltę už padarytą žalą pasauliui, ypač valstybėms, kurias
buvo okupavę komunistai, pavyzdžiui, Lietuvai. Trilijonai sovietų
padarytų nuostolių yra neatlyginti. Kiti kraštai privalo atlyginti
žalą kaimynams. Kodėl to neprivalo sovietai? Kodėl tai neliečia
rusų, kurie perėmė sovietų turtą ir nori naudotis sovietinėmis
privilegijomis? Deja, net mūsų ponai politikai Vilniuje to nemini!
Sovietams atleidžiama viskas. Sovietinės saugumo struktūros sunaikino
penkis kartus daugiau nekaltų žmonių nei naciai. O dabar KGB agentai
- tarp jų ir V.Putinas - Vakaruose priimami kaip normalūs žmonės.
Ar galėtume įsivaizduoti triukšmą, kuris kiltų, jei kokia valstybė
išrinktų aukštą gestapo pareigūną į savo valdžią? O koks yra skirtumas
tarp KGB ir gestapo? Labai mažas! Sovietai pamėgdžiojo gestapo
žiaurumą, nors sovietų režimo teroristai veikė beveik 70 metų,
o naciai - 12! Komunizmas sunaikino 100 milijonų žmonių... Patį
purviniausią darbą, žinoma, atliko KGB ir jo struktūros. Bet...
aukštas KGB veikėjas Putinas... važinėja po pasaulį, apsirengęs
demokratiškais rūbais ir kalba apie tarptautinę teisę, sutartis
ir lygybę su Amerika.
Kokia būtų reakcija Amerikos žiniasklaidoje, jei Rusijos prezidentas
būtų pristatytas kaip aukštas gestapo karininkas?! Kaip jį priimtų
Niujorke, Vašingtone ar Teksase?
Tad beveik juokinga klausyti V.Putino, kalbančio, kad jam neužtenka
Amerikos prezidento žodžio mažinti atominių ginklų skaičių. V.Putinui
reikia sutarties! Putinui, kaip ir Stalinui, sutartis yra šventas
reikalas! O Sovietų Sąjungos... atsiprašau - Rusijos - požiūris
į sutartis yra visai kitoks. Žodis kilniai valstybei nereiškia
nieko! Netgi Amerikos prezidento žodis. O gal - ypač Amerikos
prezidento.
Būtina prisiminti, nors, deja, mūsų žiniasklaida to nemini, kad
nėra svarbios sutarties tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų, kurios
sovietai nebūtų sulaužę! Ta pati ABM sutartis buvo sulaužyta sovietų
dar tais pačiais metais, kai buvo pasirašyta! Sovietai pastatė
radiolokatorių, kurio statybą kaip tik ir draudė ABM sutartis.
Kas laužo sutartis?
Kita, dar pavojingesnė nei ABM, yra
sutartis dėl biologinių ginklų. Ją pasirašė Sovietų Sąjunga ir
Amerika. Tuoj po pasirašymo Sovietų Sąjunga pradėjo masinę biologinių
ginklų gaminimo programą. Buvo netgi pastatyti miestai, kuriuose
atliekami cheminių ir biologinių ginklų tyrimai bei gamyba. Tų
miestų nerastume žemėlapiuose! Per keliolika metų sovietai pagamino
daugiau nei 60 tūkst. tonų juodligės sukėlėjų, kurie taip terorizuoja
Ameriką. Rusija, įsigijusi tuos biologinius bei cheminius ginklus,
ne tik kad jų nesunaikino, bet netgi neįsileidžia vakariečių į
tas vietoves, kur tie ginklai buvo gaminami ir laikomi.
V.Putinas žino, kad nuskurdusi Rusija negali išlaikyti atominių
ginklų, likusių nuo Sovietų Sąjungos laikų. Rusija priversta ubagauti,
kad minimaliai išlaikytų tuos ginklus, nors jie yra labai prastos
būklės ir gal pavojingesni patiems rusams nei kam kitam. V.Putinas
turi mažinti tų ginklų kiekį vien dėl to, kad išvengtų krašto
bankroto. Tačiau, kaip geras kagėbistas, jis bando priversti Ameriką
tartis - pasirašyti sutartį!
Po aštuonerių metų B.Klintono cirko Vašingtone malonu matyti subrendusių
žmonių valdžią. Dar maloniau, kad prezidentas D.Bušas turi pasaulėžiūrą,
kuria rusai nesugebės manipuliuoti taip, kaip iki šiol už nosies
vedžiojo B.Klintoną ir jo kairiąją gaują. Prezidento patarėjai,
ypač viceprezidentas D.Čeinis ir jo saugumo patarėja K.Rais supranta
Sovietų Sąjungos istoriją, nestabilią Rusijos padėtį ir, svarbiausia,
žino, kad aukštas KGB karininkas nešvariomis rankomis negali pakeisti
savo spalvos pasivadindamas demokratu.
Būdamas apsukrus, V.Putinas gal supras savo padėtį ir mokės ramiai
nusileisti realybei. Jeigu Amerika sumažins atominių ginklų skaičių,
ji liks dar stipresnė. Jos ginklai yra saugiai ir gerai laikomi
ir jų užtektų visiems karams. Jeigu prezidentas Bušas laikysis
savo žodžio, jis sukurs gynybą prieš raketų antpuolius. Juk tai
ypač svarbu po rugsėjo 11-osios! Patiks tai rusams ar ne, Amerika
kovos su terorizmu - tiek grupuočių, tiek ir teroristinių šalių.
V.Putinas bando "sutikti" su tuo, bet ne už dyką. Jam
turėtų būti atlyginta iš Amerikos mokesčių įvairiomis lengvatomis
bei doleriais. Tačiau Putinui būtų ne pro šalį realiai pamąstyti,
o gal net prisiminti tą seną pasaką apie varlę su didelėm ambicijom!
Povilas ŽUMBAKIS
Hickory Hills, JAV
© 2001 "XXI amžius"