Apie naują politinių populistų puolimą
PAREIŠKIMAS
Viena partija ėjo į 2000-ųjų Seimo
rinkimus iškėlusi neapykantos vėliavą ir atvirai kurstydama: "Rinkėjai,
nurodykit kalčiausiąjį dėl atkurtos valstybės ūkinių nesėkmių
ir nuosmukio - "mes jį nubausim!" Po dešimt metų trukusios
parengiamosios propagandos rinkėjų dėmesys, kaip numatyta, turėjo
krypti į pirmųjų pustrečių metų laikotarpio vadovą, nes po to
jau atėjo A. Brazauskas. Tačiau tik maža dalis Naujosios sąjungos
šalininkų, balsavusių už tą partiją, sutiko pasirašyti negražios
"naujos politikos" žaidime.
Labiausiai žmonėms įsiminusi pirmojo laikotarpio nesėkmė arba
nelaimė buvo kolūkių turto išvogimas. Kas nors prisiminęs galėtų
ir taip pasakyti, jog kalčiausias tuometinis generalinis prokuroras,
pataikavęs senajai sovietų nomenklatūrai ir nieko nepadaręs, kad
būtų keliamos bylos, stabdomi bendrojo žmonių turto grobimai.
Kiti neabejodami sakys - kaltas to meto aukščiausias valstybės
pareigūnas, kuris nesiūlė atleisti neveiklaus prokuroro. Tema
išties verta tyrimo, kad tik jis vyktų.
Deja, politikai, neseniai žaidę aną kaltininkų ieškojimą, dabar
pasirinko vieną naujesnių problemų - "Mažeikių naftos"
dalinį privatizavimą. Čia tiesiog būtina skelbti dokumentus, susidariusią
padėtį objektyviai ištirti ir pateikti visuomenei.
Kodėl Vyriausybė bijo tarptautinio audito? Todėl, kad daug pigios
propagandos tada sugriūtų.
Populistai ne kartą melavo, neva susikaupusiems nuostoliams ir
apyvartinių lėšų trūkumui dengti A. Kubiliaus Vyriausybė skyrusi
paskutinius vargano biudžeto pinigus, tuo nuskriausdama vaikus
ir senelius, kai iš tikrųjų ji skolinosi ir perskolino savo įmonei,
o dabar jau kitos Vyriausybės reguliariai atgauna su palūkanomis.
Populistai melavo, neva įmonė "atiduota" amerikiečiams,
kai iš tikrųjų buvo ne atiduota, o parduota trečdalis jos akcijų,
ir Lietuvos Vyriausybė tebėra pagrindinė įmonės savininkė. (Beje,
ankstesnėje LDDP Vyriausybėje dirbo ministras, siūlęs parduoti
įmonę "Lukoil" už vieną rublį.) Kaip savininkė, bet
kuri Lietuvos Vyriausybė turėtų dabar daryti viską, kad "Mažeikių
nafta" kuo greičiau pasirašytų ilgalaikes žaliavos pirkimo
sutartis, galėtų gauti tarptautinius kreditus modernizacijai ir
taptų pelninga. "Lukoil" kerštingai žlugdė šią galimybę,
bet vėliau atsirado sukalbamesnių partnerių. Vis dėlto Vyriausybė,
kuri nepadeda ar netgi trukdo savo pačios įmonei, yra arba negudri,
arba leidžia iškelti asmenų, grupuočių partinius interesus aukščiau
valstybės reikalų. Čia R. Pakso ir A. Brazausko viceministrų veikla
nedaug kuo skiriasi. Kai kur keista ir premjerų vadovavimo pozicija.
Antai Konstitucinio Teismo sprendimas-nurodymas, kas buvę negerai
suformuluota viename įstatyme (esminė atsakomybė už nuostolius
įmonei, kurių atsirastų keičiant jos veiklai darančius įtaką įstatymus,
negali tekti Vyriausybei, bet valstybei), galėjo būti seniai įgyvendintas
priimant Seime redakcinę pataisą. Deja, reikalas piktybiškai vilkinamas,
kad tik būtų blogiau ir tęstųsi ilgiau. Laikinojo premjero E.
Gentvilo parengtas ir Seimui įteiktas projektas buvo atšauktas,
bet iš naujo ilgai neperžiūrėtas, galų gale atidavus jį rengti
... V. Uspaskich. O populistai vėl ir vėl dėsto, neva įmonės administracija
"nesugeba sudaryti ilgalaikių sutarčių" su Rusijos kompanijomis.
Reiktų aiškumo - ar nesugeba duoti kyšių, ar nesugeba įtikinti
Lietuvos Vyriausybės, kad versle reikia norėti rezultato ir dirbti
išvien?
Jeigu tokiems dalykams išaiškinti (o ne kokiems rinkimams) prireiktų
teismų ir apkaltų, tai galima eiti ir šiuo keliu. Versle ypač
nuostolingas laiko praradimas. Valdančiajai Seimo daugumai blaškantis
ir kuriant isterišką, negatyvią atmosferą didžiausios Lietuvos
įmonės atžvilgiu, Vyriausybė turėtų elgtis ypač dalykiškai, galų
gale nekonfrontuoti, o bendradarbiauti su savo įmone.
Vytautas LANDSBERGIS
Seimo narys
© 2002 "XXI amžius"