Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys

"Kad klestėtų Lietuva, dvasiškai tobulėtų tauta"

Apie prieškario Lietuvos visuomenininkę, šviesuolę, Sibiro kankinę Oną Beleckienę

Tai buvo visų katalikiškųjų patriotinių visuomeninių organizacijų imperatyvas. Tokio idealizmo ir pasiaukojimo, stiprinant Lietuvos valstybingumą ir dvasiškai tobulinant tautą, Lietuvos istorija dar nebuvo regėjusi ir kažin ar kada nors išvys. Tai buvo pasišventėlių - vyrų ir moterų, dvasios aristokratų karta. Viena iš jų buvo Ona Gaigalaitė-Beleckienė.
Ona Gaigalaitė gimė 1906 m. lapkričio 23 d. Linkuvoje, vidutinių ūkininkų šeimoje. Žemės turėjo 12 ha, nors didesnė jos dalis - balos ir kemsynai. Abu tėvai buvo darbštūs, todėl duonos namuose netrūko.

Ona Gaigalaitė Beleckienė

Profesorių Praną Dovydaitį prisiminus

Signatarų namuose, Vilniuje, gruodžio mėnesį buvo pristatyta dr. Aldonos Vasiliauskienės knyga "Pranas Dovydaitis. Akmenuotas patrioto kelias".
Svečiai užpildė dvi saliukes, koridorių ir visus galimus kampus, kuo stebėjosi ir Signatarų namų direktorė, pirmą kartą matanti tiek žmonių šiose patalpose.
Ką tai turėtų reikšti? Manau, kad žmones traukė ne vien paskaitininkai ir autorė, bet magnetu buvo religingas lietuvis, patriotas, nuėjęs labai akmenuotą savo trumpo gyvenimo kelią ir visą savo gyvenimo darbą paskyręs Lietuvos gerovei, jaunimo auklėjimui ir jo patriotizmo ugdymui.
Dr. A.Vasiliauskienės surinktus dokumentus apie prof. P.Dovydaičio gyvenimą, veiklą ir mokslo darbų įvairovę apžvelgė prof. A.Gaižutis ir vyskupas J.Boruta. Dėl tam tikrų priežasčių neteko kalbėti pristatant knygą, todėl norėčiau bent "XXI amžiuje" išdėstyti savo mintis apie šį lietuvį ir jo gyvenimo kelią.
Prof. P.Dovydaitis buvo didelės erudicijos žmogus, kurio proto pajėgumu ir ypatingu darbingumu stebėjosi ir žavėjosi universiteto profesoriai, visi mokslo žmonės ir Bažnyčios hierarchai. Jis buvo mūsų tautos unikumas, ir mums, jo minties vaikams, labai skaudu šiandien, kad jis ir jo darbai nesulaukia verto Lietuvos Vyriausybės dėmesio ir pagarbos.
Prof. P.Dovydaitis dirbo Lietuvai ir jos ateičiai. Dirbo per mokyklų mokytojus, per jaunimo organizacijas, rašydamas pasauliečių krikščionių pedagogų mintis ir pamokymus. Dirbo ir kėlė Lietuvos mokyklą visais galimais būdais.