Geradariai

Nepraeina dienos, kad valdantieji vadinamieji socialdemokratai nenustebintų jau prie visko įpratusių piliečių. Šiomis dienomis net keli šimtai Vilniaus skyriaus neokomunistų kreipėsi į partijos vadus ne prašydami, o reikalaudami aukštų ir gerai mokamų valstybinių postų. Kaip žinoma, kad neokomunistų Vilniaus skyrius vienija apie tris tūkstančius ištikimiausių partiečių, buvusių kagėbistų ir šiaip visą sovietmečio "partinį-ūkinį aktyvą". Partijos ideologas ir Informacijos centro vadovas G.Kirkilas prisipažino, jog yra toks reikalaujančių "šiltų kėdžių" sąrašėlis. (Nieko sau "sąrašėlis", kuriame šimtai parašų!) Ideologas teigė, jog postų reikalaujantys partiečiai yra labai išsilavinę, todėl jų noras užimti atsakingas pareigas suprantamas. Sostinės partiečiai nepagailėjo ir partijos vicepirmininko V.Andriukaičio, kuris esą prieš Seimo rinkimus žadėjo nepamiršti partijos eilinių, suteikti jiems aukštus viceministrų, departamentų vadovų ir panašius postus. Kaip aiškino V.Andriukaitis, jis pritaria tokiems partiečių siekiams, nes visada kartojęs, kad reikia "formuoti stiprų kadrų rezervą". Viskas tarsi vykdoma pagal garsiąją Stalino formulę: kadrai lemia viską.

Apie naują politinių populistų puolimą

PAREIŠKIMAS

Viena partija ėjo į 2000-ųjų Seimo rinkimus iškėlusi neapykantos vėliavą ir atvirai kurstydama: "Rinkėjai, nurodykit kalčiausiąjį dėl atkurtos valstybės ūkinių nesėkmių ir nuosmukio - "mes jį nubausim!" Po dešimt metų trukusios parengiamosios propagandos rinkėjų dėmesys, kaip numatyta, turėjo krypti į pirmųjų pustrečių metų laikotarpio vadovą, nes po to jau atėjo A. Brazauskas. Tačiau tik maža dalis Naujosios sąjungos šalininkų, balsavusių už tą partiją, sutiko pasirašyti negražios "naujos politikos" žaidime.