XXI amžius

Prie 2002-ųjų atžymos - laikas ir lūkesčiai

Tik įžengus į Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojo plk. ltn. Arūno Dudavičiaus kabinetą atkreipia dėmesį prieškario metais piešti Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto, kunigaikštienės Birutės portretai, ulonų kardas, pasienio policininko fotografija. Smalsesniam lankytojui kabineto šeimininkas paaiškina, kad vyras policijos karininko uniforma – jo senelis, o kunigaikščių portretus išsaugoję jo namiškiai. Plk. ltn. A. Dudavičiaus žodžiais tariant, šios relikvijos primena, kaip tais laikais buvo gerbiami ir mylimi kariai, akylai stebima ir saugoma Lietuvos valstybės siena. Šiandien tai – jau istorija, o karių bendradarbiavimą su visuomene, ypač jaunimu, tikrai norėtume matyti tokį pat intensyvų ir nuoširdų. Į "XXI amžiaus" klausimus atsako plk. ltn. Arūnas DUDAVIČIUS.

Lapkričio 23-iosios – Kariuomenės dienos proga Karo akademija buvo sudariusi renginių planą, pagal kurį jūs, Akademijos karininkai ir kariūnai, apsilankėte daugelyje miestų bei rajonų. Surengta nemažai susitikimų, paskaitų, vakarų, koncertų, pasirašyta sutarčių. Turėjote galimybę patirti, ką mūsų tautiečiai žino apie kariuomenę, kaip ją vertina.

Lankantis mokyklose, savivaldybėse, kultūros įstaigose, ne kartą buvo labai atvirai ir konkrečiai kalbėtasi apie krašto apsaugą, apie tai, kokia mums reikalinga kariuomenė, kokią ją norėtume matyti. Džiugina tai, kad neišgirdome piktų, provokuojančių klausimų. Deja, tenka konstatuoti, jog daugelio visuomenės ir moksleivių žinios ne tik apie krašto apsaugą, kariuomenę, bet ir apie mūsų nepriklausomybės atkūrimą palyginti kuklios. Atrodo, kad jie geriau žino prieškario Lietuvos, negu jos pastarojo dešimtmečio svarbiausius įvykius. Tiesa, dėl to turbūt reikėtų kaltinti ne juos, o mus, suaugusiuosius. Kaip rodo mūsų apsilankymai, pavyzdžiui, Kauno jėzuitų gimnazijoje, Kaišiadorių kultūros rūmuose, Ukmergės kraštotyros muziejuje, Alsėdžių vidurinėje mokykloje, jaunimas nėra abejingas mūsų valstybės saugumui, karo tarnybai. Į susitikimą su mūsų Akademijos auklėtiniais Alsėdžiuose, nedideliame Žemaitijos miestelyje, susirinko pilnutėlė vidurinės mokyklos salė. Ne vienas sakė maloniai nustebintas mūsų kariūnais – žavėjosi jų apranga, laikysena ir ypač choro dainuojamomis patriotinėmis dainomis. Niekas neskubėjo skirstytis, vis atrasdavo naujų klausimų ir pasiūlymų. Susitikimo metu pasirašyta Karo akademijos ir Alsėdžių vidurinės mokyklos bendradarbiavimo sutartis. Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse, lapkričio 13-ąją, per šv. Mišias Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje giedojo ,,Kariūno“ choras. Nuskambėjus paskutiniam giesmės akordui, gausiai pamaldose dalyvavę žmonės pradėjo ploti. Po to spaudė rankas kariūnams, dėkojo, įteikė įvairių dovanėlių. Koncertai ir susitikimai su Vilnijos krašto žmonėmis 2002 metais bus rengiami nuolat – lapkričio 16 dieną pasirašyta Akademijos ir Rytų Lietuvos kultūros centro bendradarbiavimo sutartis.

Jūsų išvykos, susitikimai su visuomene, matyt, yra derinami su kariūnų ugdymo programomis?

Vadovaujamės Akademijos viršininko patvirtinta pilietinio, patriotinio ir estetinio ugdymo programa. Kariūnų visuomeninė-kultūrinė veikla padeda formuoti kiekvieno jų asmenybę. Ir nuo jos nemažai priklauso, kaip jie supras savo, kaip piliečio, pareigas, kiek jiems bus artimi mūsų krašto žmonės, jų siekiai, kalba ir kultūra, kaip jie sugebės išmokti studijų Karo akademijoje medžiagą, o baigę ją - mokyti ir ugdyti savo pavaldinius. Karininkas turi būti pavyzdys kitiems ne vien savo išvaizda, bet ir aukštu intelektu. Mūsų Akademijos atrankos centro atlikta analizė rodo, kad stojančiųjų – jau, galima sakyti, subrendusių vaikinų ir merginų - ugdyme būta nemažai spragų. Pasigendame jų savarankiškumo, charakterio tvirtumo. Ko savo metu nenuveikė šeima ir mokykla, šiandien nori nenori tenka imtis Akademijai. Kario ir ypač vado asmenybės ugdymu labai rūpinamasi Vakarų šalių kariuomenėse.
Mokydamasis Paryžiaus Jungtiniame gynybos koledže ir Paryžiaus Nacionaliniame gynybos institute, turėjau progą įsitikinti, kokios ten senos kariuomenės ir visuomenės bendravimo tradicijos ir pagarba kariui. Labai populiarūs, daugelio lankomi karinių dalinių muziejai, specialios ekspozicijos. Kai kurios jų iškovotos prieš keletą šimtmečių. Mes numatome plėsti Lietuvos karybos istorijos studijas. Pastaruoju metu pasirašytos Karo akademijos bendradarbiavimo sutartys su Vytauto Didžiojo karo, Kernavės archeologijos ir Trakų istorijos muziejais. Tikimės juose rengti ir kai kuriuos mūsų kariūnų užsiėmimus.

Kuo jums asmeniškai reikšmingi buvo 2001-ieji, kokius esminius metų pokyčius išskirtumėte generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje?

Man tai buvo tarnybos vietos pakeitimo metai. KASP štabo viršininko pareigas teko pakeisti į tarnybą šioje aukštojoje mokykloje. Teko kai ką iš naujo prisiminti iš studijų VVPI, Paryžiaus Jungtiniame gynybos koledže ir Nacionaliniame gynybos institute bei pasitelkti tarnybos kariuomenėje patirtį. Akademijoje iš tiesų per 2001-uosius būta gerų permainų. Praėjusią vasarą racionaliai dirbo stojančiųjų į Akademiją Atrankos centras – pirmąkart veikęs pagal metodiką, perimtą iš Didžiosios Britanijos kolegų. Didesnis dėmesys buvo kreipiamas į intelektą, sugebėjimą vadovauti, o ne į fizinį stojančiųjų pasirengimą. Mūsų dėstytojai ir instruktoriai jau atkreipė dėmesį, jog dabartiniai pirmakursiai labiau negu ankstesnieji sugeba analizuoti perteikiamą medžiagą, imlesni žinioms. Nuo šios vasaros Akademijoje dirba karo kapelionas kpt. kun. V. Langas. Esu įsitikinęs, kad sielovados Lietuvos kariuomenėje sustiprinimas – labai svarbus metų įvykis. Mūsų kariūnai nuo rudens turi vietą maldai ir susikaupimui – kardinolas Audrys Juozas Bačkis pašventino naują koplyčią. Įsitvirtina tikrai originali iš prieškario perimta baigusiųjų akademiją palydų tradicija – su Respublikos Prezidento palinkėjimu kiekvienam kariūnui, paliečiant kardu jo petį: ,,Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk“.
2001 metais pastebimai sustiprintas ir kariūnų profesinis rengimas. Parengtos naujos karinio rengimo ir universitetinių studijų programos. Vertinga naujovė – būrio vado kovos kursas. Tai baigiamoji absolvento taktikos egzamino dalis, kurios metu patikrinamas būsimojo karininko sugebėjimas vadovauti kariams ekstremaliomis sąlygomis. Pakelti pagal aliarmo signalą kariūnai, priešo persekiojami, turi nužygiuoti keliasdešimt kilometrų, įveikti vandens kliūtis. Po to kiekvienas iš jų per įvairias taktines operacijas turi įrodyti, kaip sugeba vadovauti būriui ir skyriui, rūpintis kariais ir sugebėti visada išlaikyti aukštą kovinę padalinio parengtį.

Karo akademija yra centras, kuriame dirba įvairių karybos sričių mokslininkai, dėstytojai, instruktoriai ir kiti specialistai. Kokiais jų darbais reikšmingi praėjusieji metai?

Kiekviena Lietuvos krašto apsaugos sistemos pertvarka, kiekviena reikšmingesnė naujovė randa atgarsį mūsų Akademijoje. 2001 metais buvo surengta daug mokslinių konferencijų ir seminarų, kuriuose svarstytos ir aptartos įvairios Lietuvos gynybos ir saugumo problemos. Viena iš tokių konferencijų tema – ,,Teritorinė gynyba“ organizuota birželio 11 dieną. Konferencijoje dalyvavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, KAM, kariuomenės vadovybė, kitų dalinių vadai, kitų aukštųjų mokyklų, MA institutų atstovai, buvo pasikeista nuomonėmis, kaip suformuoti teorinius Lietuvos teritorinės gynybos koncepcijos pagrindus, kaip rengtis gynybai. Prieita vieningos nuomonės, jog turime būti pasirengę gintis nuo netikėto ir staigaus agresoriaus desantinių ir kitų mobiliųjų pajėgų įsiveržimo, kol atvyks sąjungininkų pajėgos, taip pat būtina suformuoti teorinius teritorinės gynybos koncepcijos rengimo pagrindus, tai yra numatyti kovos uždavinius ginant priskirtą teritoriją, sekinant priešą ir stabdant jo skverbimąsi į šalies gilumą.
Galima drąsiai teigti, jog 2001-ieji Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai buvo rimtų pertvarkų, didesnio pilietinio ir dvasinio susitelkimo metai. Peržengiant Naujųjų slenkstį, be sveikatos, asmeninės laimės, gerovės kilimo linkėtina ir tikėtina, kad 2002-ieji Lietuvai taptų ir narystės Šiaurės Atlanto sąjungoje metais.