XXI amžius

Nepaprastas kunigo ir menininko dvasios švytėjimas

Apie kun.P.Markevičių pasakojo gerai jį pažinojusi uteniškė žurnalistė Rūta Jonuškienė

Autoriaus nuotrauka

Meno gerbėjai yra atsparūs bet kokiems orams. Tuo buvo galima įsitikinti šaltoką sausio 8-osios pavakarę, atėjus į Panevėžio G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galeriją „2-asis aukštas“. Joje vyko kun. Petro Markevičiaus (1912-1987) tapybos darbų parodos atidarymas. Pagerbti į Amžinybę išėjusio dvasininko ir kūrėjo talento atėjo nemažas būrys meno mylėtojų.
P.Markevičius, kunigu įšventintas 1938 metais, vikaravo Pumpėnuose,Vabalninke, Kamajuose. Jis klebonavo Daunoriuose, Upytėje, Anciškyje, Dambavoje, o nuo 1964 metų iki mirties - Biliakiemyje. Kun. P.Markevičius buvo ir kūrėjas. Nutapė per 400 paveikslų. Paliko šimtus rankraščių, kuriuose - eilėraščiai, poemos, dramos, tautosakos rinkiniai. Kun.P.Markevičius buvo plačios erudicijos žmogus. Jis domėjosi daile, kultūra, literatūra, tautosaka.
Galerijoje „2-asis aukštas“ eksponuojami kun. P.Markevičiaus darbai yra dovanoti Utenos krašto muziejui, uteniškiams žurnalistei Rūtai Jonuškienei, dailininkui Klemensui Kupriūnui, kūrėjo dukterėčioms - vilnietei Daliai Adomaitienei, Utenoje gyvenančioms Reginai Merkienei ir Danguolei Jonaitienei.
Parodos atidarymo iškilmių vedėja buvo G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja Jolita Eidukienė. Pirmajai ji suteikė žodį Stasei Medytei. Žinoma dailininkė teigė, jog kun. P.Markevičiaus tapytus du paveikslus - „Rūpintojėlį“ ir „Žydinčią obelį“ - būtų galima statyti greta žymiausių pasaulio menininkų darbų.
Uteniškė R.Jonuškienė neblogai pažinojo kun. P.Markevičių. Žurnalistė vieno kaimo kapinaitėse ant antkapinio paminklo matė tokį užrašą, kur vietoj gimimo datos buvo parašyta: „Gimęs mirčiai“, o kur turėtų būti mirimo data - „Gimęs gyventi“. Viešnios iš Utenos žodžiais tariant, toks užrašas tiktų kun. P.Markevičiaus gyvenimui bei gyvenimui po jo išėjimo į Amžinybę.
R.Jonuškienė pasakojo, jog su meniškos prigimties kunigu ir kūrėju ji susipažino būdama mokinukė. Draugystė su juo tęsėsi ir netoliese dirbant mokytoja. Būdavo, praveria ji duris, randa besikūrenančią krosnelę, o kambarys pilnas dūmų. Šeimininkės kunigas neturėjo. Į akis krisdavo neturtas. Brangiausias kunigo daiktas - Markevičių šeimos relikvija tapęs ir jo valandas skaičiuojantis laikrodis. Bet pasieniuose - pilna paveikslų ir knygų.
Anot „XXI amžiaus“ nuoširdžios bičiulės R.Jonuškienės, kun.P.Markevičius buvo be galo paprastas ir už tai mylimas žmonių. Einantį keliu jį paveždavo kolūkio pirmininkas. Kunigas vilkėdavo gerokai panešiotą švarkelį. Daug metų dirbęs mažoje Biliakiemio parapijoje, aukoti šv.Mišias jis galėdavo ir už tris rublius, ir už ačiū. Savyje jis turėjo nesuprasto žmogaus – menininko – nešulį, tą Sizifo akmenį, kurį nuridendavo tik tada, kai likdavo vienas arba kai rašydavo ar tapydavo.
Sovietmečiu Utenos kraštotyros muziejuje buvo surengta tautodailės paroda. Šalia kitų darbų, buvo eksponuoti ir kun. P.Markevičiaus tapyti paveikslai. Po jais nebuvo parašyta, kas jų autorius. Kunigas liko stebėti muziejuje, norėdamas įsitikinti, kaip vertina jo tapybą parodos lankytojai. Pirmoji kun. P.Markevičiaus tapybos darbų paroda buvo surengta Utenos kraštotyros muziejuje 1988-aisiais, prabėgus metams po jo mirties.
Dabar jo darbų parodos atidaryme dalyvavusi Utenos kraštotyros muziejaus direktorė Lilija Jovarienė sakė: „Esu be galo dėkinga šios parodos rengėjams, kad kun. P.Markevičiaus kūryba ir darbai yra nepamiršti, ant jų negula dulkės, bet išvysta šviesą. Aš džiaugiuosi, kad ši paroda yra tiltas, sujungęs Uteną ir Panevėžį, ir ji yra skirta šio miesto visuomenei“.
„Tapyba jam tarsi atstojo valgymą. Užtekdavo duonos ir pieno iš kelionmaišio ar seno portfelio. O jeigu to nebūdavo, pasitenkindavo šaltinio vandeniu“, - prisimindamas šviesaus atminimo kunigą P.Markevičių, kalbėjo uteniškis dailininkas Klemensas Kupriūnas. Jis pristatė į parodos atidarymą atvykusias kūrėjo dukterėčias, kurios gražiausiais žodžiais prisiminė savo dėdę.
Kalbėjo ir Upytės parapijos klebonas mons. Juozapas Antanavičius. Ten yra klebonavęs ir kun. P.Markevičius. Gerų darbų jis paliko Upytėje. Mons. J.Antanavičius nesidžiaugė gautu „kraičiu“. Pasak jo, Upytėje tėra išlikusios bažnyčia, varpinė ir dar kažkokia palapinė kapinėse.
Apie iš Utenos krašto kilusį šviesuolį kun. P.Markevičių kalbėjo Kristaus Karaliaus Katedros klebonas kun.dr.Rimantas Gudelis. Parodos atidaryme dalyvavo kanauninkai Bronius Antanaitis ir Vytautas Masys - Švč.Trejybės bažnyčios rektorius bei Kristaus Karaliaus Katedros altaristas.
Kun. P.Markevičiaus darbų parodos atidaryme muzikavo Laimutės Mazūrienės vadovaujamas kanklininkių trio, jo poeziją skaitė J.Balčikonio gimnazijos gimnazistai. O vakare Kristaus Karaliaus Katedroje buvo aukojamos šv.Mišios už į Amžinybę išėjusį kunigą ir kūrėją Petrą Markevičių.

Bronius VERTELKA
Panevėžys