Atnaujintas 2003 m. sausio 22 d.
Nr.6
(1110)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Kultūra
Valstybė ir bažnyčia
Pozicija
Darbai
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

„Vox populi…“ - populizmo pradžia ar pabaiga?

Nemažą dalį ne vien tik politinio elito, bet ir Lietuvos žmonių ištiko smūgis - naujuoju šalies vadovu išrinktas Liberalų demokratų partijos lyderis, dukart ekspremjeras Rolandas Paksas, surinkęs 54,91 proc. rinkėjų balsų. Prezidentas Valdas Adamkus, ilgus metus vadintas populiariausiu Lietuvos politiku, savo varžovą pralenkė tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje ir Kaune, taip pat Birštone, Palangoje ir Kauno rajone.
Apie tai plačiai buvo diskutuojama televizijos laidose ir dienraščiuose. O „XXI amžiaus“ korespondentė Elona Gubavičiūtė nusprendė pakalbinti Vilniaus Sąjūdžio Lazdynų klubo narius - publicistą Algimantą Zolubą, literatūros kritiką Alfredą Guščių ir demokratinio judėjimo „Lietuvos kelias“ pirmininkę, mokslų daktarę Lilijaną Astrą.

Kodėl vos prieš metus įkurtos ir iki šiol neįtakingos R.Pakso Liberalų demokratų partijos simbolis - erelis taip pergalingai praskriejo virš visų lietuviškų partijų „paukštyno“ ir laimėjo LR Prezidento rinkimus? Kitaip tariant, kodėl gi R.Paksas, ilgą laiką žymių politikų reitingų sąrašuose tebuvęs antrajame penketuke, staiga ėmė ir nurungė neabejotiną Lietuvos politinio elito lyderį ir Metų žmogų - prezidentą V.Adamkų?
A.Zolubas: Demokratinis valdymas grindžiamas žmonių valia, kuri kartais, turint galvoje, kad žmonių valia - Dievo valia, net sudievinama. Iš tikrųjų žmonių valia neturi dieviškosios kilmės, nes žmogus, nors yra Dievo paveikslas ir panašumas, yra nuodėmingas, jo valia gali būti ne tik gera, bet ir bloga. Demokratinis valdymas grindžiamas ne genijų bei išminčių, o žmonių daugumos, kurioje genijaus ar išminčiaus balsas prilyginamas mažaraščio prasčiokėlio balsui, valia. Ar gali aritmetinėje daugumoje, minioje gimti dieviškosios valios pradas? Minia lengvai pasiduoda emocijoms, žemesniems instinktams, tamsioms stichijoms. Individas minioje praranda gebėjimą racionaliai ir išmintingai vertinti padėtį, praranda savo atsakomybės jausmą, kuris ištirpsta minioje. Taigi dieviškosios valios pradą gali mintimis, žodžiais ir veiksmais labiau išreikšti vienas genijus, išminčius ar šventasis, o ne minia, kuri gali demokratiškai nuspręsti: „Ant kryžiaus Jį!“. Taigi demokratinis valdymas gali daryti įtaką ne tik žmonių valiai, bet ir emocijoms. Verta panagrinėti Lietuvos žmonių valios ir emocijų santykį renkant valdžią, ypač pastaruosiuose Prezidento rinkimuose.

Rinkimai, pažadai, realybė

Apie Prezidento rinkimus ir jų pasekmes diskutuojama visuose laikraščiuose, televizijos ir radijo laidose. Deja, tikrų priežasčių kartais neatrandama.
Taigi septintas Lietuvos Prezidentas bus nenuspėjamasis Rolandas Paksas. Kas už jį balsavo? Balsavo suvilioti pažadais eiliniai mažiau išprusę Lietuvos piliečiai. Dauguma jų buvo iš provincijos, tarp jų - iš Rytų Lietuvos rajonų, Telšių rajono ir, be abejo, Visagino miesto. Įdomu, kad R.Paksą palaikė dauguma nelietuviškai kalbančių piliečių. Nelietuviškai kalbantys, ko gero, buvo daugiausia ir rėmėjai.
Žmonės nori geresnio gyvenimo, didesnio valdžios teisingumo. Deja, jie ir šį kartą buvo apmulkinti, pamaloninti tik nerealiais pažadais. Vis dėlto, kas gi dedasi mūsų Lietuvoje? Ieškant atsakymo, norisi prisiminti, kad dabartinis Lietuvos Prezidentas, už kurį balsavau, apie eilinių gyventojų bėdas yra per mažai kalbėjęs. Nesigirdėjo iš Prezidento sakant, kad ministrai, didieji viršininkai, aukštieji prokuratūros ir policijos pareigūnai gauna palyginti labai didelius atlyginimus. O kokios premijos, įvairūs priedai dar išmokami! Tylima dėl Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo teismo teisėjų itin didelių atlyginimų. Kokie dievai yra šie „nusipelnę“ Lietuvos teisėjai? Kokie jų nuopelnai tautai? Taigi kokie aukščiausieji teisėjai, toks ir teisingumas.
Tačiau apie didelius Lietuvos valdininkų atlyginimus nenoriai kalba ir R.Paksas. Matyt, ir jam, ir jo rėmėjams norisi gyventi ypač gerai. Mažai kam iš valdžios viršūnių, tarp jų ir Prezidentui, skaudėjo galvą, kad didelė dalis pensininkų negauna nė 300 litų pensijos, kad daugelis eilinių darbuotojų bei darbininkų gauna vos 430 litų per mėnesį, o kartais ir mažiau.