Politikai
raginami laikytis moralinio nuoseklumo
Tikėjimo mokslo kongregacija sausio
16 dieną paskelbė dokumentą apie katalikų pasauliečių dalyvavimą
visuomeniniame ir politiniame savo šalių gyvenime bei apie krikščioniško
moralinio nuoseklumo pareigą. Dokumentas pavadintas: Doktrininė
nota kai kuriais klausimais, liečiančiais katalikų laikyseną politiniame
gyvenime. Nors dokumentas skelbiamas tik dabar, Tikėjimo mokslo
kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris jį pasirašė
jau pernai, lapkričio 24 dieną, o lapkričio 21-ąją jį aprobavo
popiežius Jonas Paulius II.
Tikėjimo mokslo kongregacija skelbti šį dokumentą nusprendė visų
pirma dėl dviejų priežasčių. Pirmoji priežastis labai dažnas
dualizmas politine veikla užsiimančių krikščionių gyvenime. Netgi
tikintieji dažnai mano, kad tikėjimas yra jų privatus reikalas,
priklauso sąžinės sferai, o tuo tarpu politiniai ir socialiai
sprendimai tarsi yra visai kita, su tikėjimu ir sąžine nesusieta
sritis. Paskelbtu dokumentu reaguojama į tokį dualizmą ir primenama,
kad moralinės nuostatos turi nuosekliai galioti visose kiekvieno
žmogaus, taigi ir politiko, veiklos ir sąmoningumo srityse, kad
negali būti skirtumo tarp to, kuo privačiai tikima, ir to, kas
viešai daroma. Antroji priežastis, dėl kurios skelbiama šis dokumentas,
viešame gyvenime šiandien vis labiau pastebimas pliuralizmo
ir reliatyvizmo sąvokų painiojimas. Pliuralizmas tai vienas
kitą gerbiančių žmonių skirtingų nuomonių ir įsitikinimų įvairovė.
Pliuralizmas tai taip pat vienminčių žmonių pasirenkamų sprendimų
įvairovė. Tačiau pliuralizmu neturėtų būti vadinamas moralinis
reliatyvizmas. Šiandien labai dažnai priekaištaujama Bažnyčiai,
kad ji savo skelbiama moraline doktrina nepalieka pasirinkimo
laisvės, kad vientisa moralinė sistema yra antipliuralistinė.
Iš tiesų moralė neturėtų priklausyti nuo subjektyvių pasirinkimų,
o visur, taigi ir politiniame gyvenime, turėtų būti grindžiama
visuotinai pripažįstamomis vertybėmis ir universaliais tiesos
dėsniais.