Platūs politinio darbo laukai

Minint Sausio 13-ąją, Lietuvoje vėl liepsnojo Laisvės laužai. Daugeliui tai buvo proga prie jų sušilti fiziškai ir dvasiškai. Atidavus pagarbą žuvusiems kovotojams už laisvę, gyvieji tampa jų kovingos dvasios paveldėtojais.
Mūsų protėviai, šaukdami pilių ir pilaičių gynėjus kovon prieš įsibrovėlius priešus ir kad įspėtų kaimynus, uždegdavo pilių kuoruose laužus. Dabar jų palikuonims XXI a. pradžioje atėjo metas uždegti Lietuvos gynėjų kovos laužus visuomeninių bei politinių organizacijų pilių ir pilaičių kuoruose. Pilimis ir pilaitėmis šiandien tampa patriotiniai tautos branduoliai miestuose, miesteliuose, apskrityse, valsčiuose ir seniūnijose, kur yra nors saujelė valstybinės ir tautinės ar religinės dvasios šarvais apsišarvavusių tautiečių. Jie sudaro Lietuvos Respublikos atsparos pilis, kurių kuoruose turėtų užsiliepsnoti aplinką nušviečią laužai.
Šiuo metu dėl nacionalinio saugumo sistemos, šaunios Lietuvos kariuomenės bei sustiprėjusios atramos į euroatlantinį aljansą mums atpuola rūpestis dėl įsiveržimo iš užsienio. Tačiau vis labiau aiškėja, jog esama nepriklausomybės ir laisvės priešų šalies viduje. Dvasinių pilių ir pilaičių kuorų laužai apšviestų tamsius penktosios kolonos užkampius ir šių dienų Tėvynės gynėjams nušviestų kelius į dvasinę bei politinę pergalę, pirmiausiai apvalant Seimą, ir per tai Vyriausybę, nuo maskolbernių ir valstybės turto bei iždo plėšikų. Tai yra aiškus ir susipriešinimų nesukeliąs, visus bet kurios partijos patriotus vienijąs tikslas.
Kitas uždavinys – savivaldos politinėje plotmėje, jau politinių partijų varžybose, sutvirtinti Lietuvos Respubliką, kad jos laivas atlaikytų pasaulinių audrų bangų dūžius. Patriotinis, krikščioniškos bei tautinės dvasios vedamas Seimas turi būti patriotų siekis ir priemonė tautai išlikti tauta. Į Vakarus turime grįžti ne kaip lanksti paežerės nendrė, o kaip ,,ažuols driūts prie Nemunėlio”. Mūsų tauta turi seną istorinį kraitį ir naujos istorijos patirtį, kurią pastebėjo net JAV prezidentas savo kalboje Vilniuje. Lietuviai gali ir privalo daryti teigiamą įtaką šiandien vykstančiame Vakarų dvasiniame kultūriniame kare, o ne būti tik stebėtojais ir to karo aukomis. Tam pas mus yra gausu intelekto.
Spėjama, jog daug kur pasaulyje 2003 metai bus reikšmingi ir net lemtingi. Lietuvos patriotų uždavinys – padaryti 2003-iuosius reikšmingus Lietuvos pažangoje į teisingesnį ir saugesnį rytojų. NATO narystės viltis atpalaiduoja tautą nuo paralyžiuojančios baimės ir išlaisvina tautos energiją tikrai savivaldai kurti per apgalvotą ir neatlaidžią parlamentinę kampaniją. Džiugina teigiamų politinių nuotaikų žymės. Pavyzdžiui, neseniai vienas žymus patriotinės veiklos vadovas pareiškė įsidėmėtiną mintį: po pusantrų metų bus Seimo rinkimai, ir jiems rengtis reikia nedelsiant pradėti tuoj pat po Prezidento rinkimų. Iš tikrųjų ko gero, tai bus bene pirmoji ir pagrindinė politinės veiklos taisyklė. Po to gal vyktų kovotojų treniruotė politinei kovai. Juk kariai paprastai neina į kautynes nepasirengę, nežinodami, kokie kovos ginklai naudotini įvairiomis aplinkybėmis, ir nemokėdami tais ginklais naudotis. Tas pats galioja ir politinėse kampanijose. Pavyzdžiui, JAV politinės partijos prieš kiekvienus rinkimus treniruoja savanorius politinius aktyvistus, kad neitų į rinkimų kampaniją akli ir pasimetę. Gal viena iš rinkimų pralaimėjimų priežasčių buvo ,,kadrų” ir net kandidatų nepasirengimas veikliai rinkimų kampanijai. Net amatininkai turi mokytis amato kursuose, o politikai dažnai tikisi laimėti nebandę net susipažinti su elementariomis politinės veiklos taisyklėmis.
Dar viena pagrindinių politinės veiklos taisyklių būtų tikroviškas kovos lauko pasirinkimas. Juk turėtų būti aišku, jog valstybiškai ir tautiškai balsuoti neįkalbėsi nei už butelį parsiduodančio girtuoklio, nei amoralaus nusikaltėliškos dvasios savanaudžio, nei oportunistiško marksistinės narkomanijos narkomano, nei separatisto. Tad kam dėl to dejuoti ir net iš viso nuleisti rankas? Jau turėtų būti aišku, už ką tokie balsuoja.
Tačiau didžiulės patriotinės politinės įtaigos galimybės yra tarp nebalsuotojų. Pastaruosiuose rinkimuose balsavo vos 53 proc. turinčių teisę balsuoti žmonių. Štai kur reikėtų nukreipti dėmesį. Nebalsuojantiesiems reikia duoti akstiną balsuoti, nurodyti skirtumus ,,tarp vienų ir kitų”. Reikia parodyti, kaip Respublikos gerovė ir laisvės išlikimas gali paveikti ir asmenų bei jų šeimų ateitį.
Štai kur yra platūs politinio derliaus laukai. Jiems apšviesti reikia po Lietuvą plačiai pasklidusių patriotinių pilių ir pilaičių kuorų laužų šviesos.

Vilius BRAŽĖNAS
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"