Atnaujintas 2003 m. sausio 22 d.
Nr.6
(1110)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Kultūra
Valstybė ir bažnyčia
Pozicija
Darbai
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Rinkimai, pažadai, realybė

Apie Prezidento rinkimus ir jų pasekmes diskutuojama visuose laikraščiuose, televizijos ir radijo laidose. Deja, tikrų priežasčių kartais neatrandama.
Taigi septintas Lietuvos Prezidentas bus nenuspėjamasis Rolandas Paksas. Kas už jį balsavo? Balsavo suvilioti pažadais eiliniai mažiau išprusę Lietuvos piliečiai. Dauguma jų buvo iš provincijos, tarp jų - iš Rytų Lietuvos rajonų, Telšių rajono ir, be abejo, Visagino miesto. Įdomu, kad R.Paksą palaikė dauguma nelietuviškai kalbančių piliečių. Nelietuviškai kalbantys, ko gero, buvo daugiausia ir rėmėjai.
Žmonės nori geresnio gyvenimo, didesnio valdžios teisingumo. Deja, jie ir šį kartą buvo apmulkinti, pamaloninti tik nerealiais pažadais. Vis dėlto, kas gi dedasi mūsų Lietuvoje? Ieškant atsakymo, norisi prisiminti, kad dabartinis Lietuvos Prezidentas, už kurį balsavau, apie eilinių gyventojų bėdas yra per mažai kalbėjęs. Nesigirdėjo iš Prezidento sakant, kad ministrai, didieji viršininkai, aukštieji prokuratūros ir policijos pareigūnai gauna palyginti labai didelius atlyginimus. O kokios premijos, įvairūs priedai dar išmokami! Tylima dėl Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo teismo teisėjų itin didelių atlyginimų. Kokie dievai yra šie „nusipelnę“ Lietuvos teisėjai? Kokie jų nuopelnai tautai? Taigi kokie aukščiausieji teisėjai, toks ir teisingumas.
Tačiau apie didelius Lietuvos valdininkų atlyginimus nenoriai kalba ir R.Paksas. Matyt, ir jam, ir jo rėmėjams norisi gyventi ypač gerai. Mažai kam iš valdžios viršūnių, tarp jų ir Prezidentui, skaudėjo galvą, kad didelė dalis pensininkų negauna nė 300 litų pensijos, kad daugelis eilinių darbuotojų bei darbininkų gauna vos 430 litų per mėnesį, o kartais ir mažiau.
Valdžios vyrų atlyginimai viršija minimalius atlyginimus 30 kartų ir daugiau, o daugumos pensininkų - net 50-60 kartų. Tad argi normali padėtis? Ar tos neteisybės nesupranta gyventojai? Per anksti valdžios vyrai savo atlyginimais pradėjo vytis Europą. O kiek tų valdžios vyrų yra atsiradę! Kiek draugų ir giminių pritraukta prie valdžios lovio! Biurokratų skaičius auga kaip ant mielių.
Keista, kad žiniasklaida apie šią bene opiausią problemą tyli lyg vandens į burną prisisėmusi. Gal ir ji korumpuota, lengvai nuperkama? O juk valdžios vyrų nuolatinis turtėjimas, jų lėbavimas daugiausia erzina pusbadžiu gyvenančius tautiečius.
Kas valdo Lietuvos finansus? Kieno interesams tarnaujama Lietuvoje? Čia galima įžiūrėti tam tikrų grupuočių sąmokslą. Kiek kai kurie valdžios vyrai, taip pat įvairūs „verslininkai“ įvykdo įvairių aferų, kiek milijonų išplauna į savo kišenes? Korupcija tvirtai įsišaknijusi, valdžioje esantys sukčiai virtę cinikais.
Argi tai rūpi teisėsaugos organams? Kalėjimuose sėdi tik mažos žuvelės. Rykliai - laisvėje. Teisėsaugos organai viską žino, tačiau tai leidžia pro pirštus. Matyt, ne už gražias akis. Kam tarnauja vadinamasis senaties terminas - penkeri metai?
Peršasi mintis, kad tam tikri valdžių sluoksniai sąmoningai varo pleištą tarp viršūnių ir eilinių Lietuvos gyventojų, laukia sumaišties. O kaip elgiamasi su kaimo žmonėmis? Kokiomis kainomis supirkinėjamas pienas, mėsa, grūdai?
Kodėl Lenkijoje už litrą pieno žemdirbiams mokama 2-3 kartus brangiau, o produkcijos perdirbėjai ir prekybininkai uždirba mažiau, ir jiems to pakanka?
Kodėl Lietuvoje brangiausia elektros ir šiluminė energijos? Kodėl dalis pensininkų ir negalintys gauti darbo arba mažai uždirbantys žmonės su šeimomis ir vaikais gyvena žemiau skurdo ribos, badauja? Valdžios vyrų gobšumas, tikros padėties nesupratimas, žlugdo pažangą, daro visuomenę visiškai abejingą, prarandančią pasitikėjimą ir Vyriausybe, ir Seimu, ir teisėsauga. Žmonės, tarsi griebdamiesi šiaudo, ir balsavo už keliskart partijas ir valdžios postus keitusį skrajūną, nenuspėjamą pažadų karalių. Nejaugi tikros padėties nesupranta Seimas, Vyriausybė, tuo labiau teisėsaugos ir jėgos struktūros? Ar valdžios vyrai nekerta šakos, ant kurios patys sėdi?
O Latvijoje ir Estijoje valdžios vyrai kuklesni. Ir tvarka ten geresnė, ir atlyginimų skirtumai iki šiol buvo mažesni, mažiau prasiskolinta užsieniui, ir pragyvenimo lygis aukštesnis net du kartus.
Tad kodėl taip „ūkininkaujama“ Lietuvoje? Gal kartais apgalvotai, sąmoningai žlugdoma Lietuva? Kas iš tikrųjų daro tvarką Lietuvoje?

Serapinas KITKAUSKAS,
Buvęs tremtinys, inžinierius
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija