Lyg eilėraščių almanachas
|
Utenos dailininkai su
Kultūros centro direktoriumi A.Palskiu ir rajono vicemeru
Alvydu Katinu |
Kasmet sausio mėnesį Utenos kultūros
centro meno galerijoje, kuriai vadovauja Ramunė Bivainienė, rengiama
tradicinė uteniškių dailininkų darbų paroda. Šįmet joje dalyvauja
net 24 autoriai, meno gerbėjams pristatę per 30 naujausių grafikos,
tapybos, keramikos ir skulptūros darbų.
Ši paroda yra geriausias įrodymas, kad Utenoje gyvenantys kūrėjai
neleidžia tinginiauti sielai, nes tingėdama ji eižėja, dulka ir
nebepastebi grožio, - sakė Utenos rajono vicemeras Alvydas Katinas,
pavadinęs tradicinę parodą ne tik dailininkų atskaita visuomenei,
bet ir turiningu bendravimu tarpusavyje, buvimu su tais, kuriuos
myli ir iš kurių semiasi idėjų ir tvirtybės.
Poetas Petras Panavas pasidžiaugė pačiu tokios parodos buvimo
faktu. Ekspozicija jam priminė įvairiaspalvių eilėraščių almanachą,
kuriame kiekvienas autorius kitoks. Nors iš vieno ar dviejų paveikslų
sunku spręsti apie kūrybos visumą, tačiau įvairovė įdomi. Poeto
nuomone, būtų galima surengti bent vieną tokią parodą pagal iš
anksto numatytą temą - ir tradicija nenukentėtų, ir ekspozicija
įgautų kitokio svarumo ir prasmės.
Vienas parodos autorių, daugelio dabartinės Utenos dailininkų
mokytojas Vytautas Petronis pastebėjo, jog šioji paroda skiriasi
nuo ankstesniųjų darbų kokybe ir profesionalumu. Pasak jo, kūrėjo
dvasia nestovi vietoje, o kyla į dvasines aukštumas, ieškodama
tobulesnių išraiškos formų.
Henrikas Zakarevičius, uteniškiams pažįstamas kaip medžio drožėjas,
parodoje debiutavo su tapybos darbais. Jo paveikslai Simboliai,
Atbundanti dykuma - tarsi polichrominės skulptūros dekoro elementai,
kuriems suteikta dieviška pasaulio paslapčių ir gelmės reikšmė.
Elvyros Mažeikienės Kompozicija sudėliota iš mažiausių detalių,
kurioms sujungti į visumą prireikė kelių mėnesių. Šį darbą uteniškis
dailininkas Klemensas Kupriūnas įvertino Metų premija, įsteigta
jo paties. Aišku, toji premija labai simboliška. Tai surūdijusi,
daug ko mačiusi pasaga, nešanti laimę.
Tarsi mozaikos gabalėlių eižėjanti muzika skamba sudėtingo amžiaus
tarpsnio problemos Laimono Šmergelio paveiksle Paauglystė, o
šalia žydi jo žmonos Mingailės Šmergelienės natiurmortas. Įdomi
Laimos Kriukelienės mistinė fantazija Gamtos saugotojai, nukelianti
į pirmykštį pasaulį, kupiną slėpinių. Raimondo Kunicko Miestas
primena dekoratyvų gobeleną, o žodine komunikacija ir atlikimo
technika vilioja A.Taraškevičiūtės kūryba. Pakitusi tapybos kryptis
ir koloritas rudeniškuose G.Stanislovėno peizažuose. Švelnus ir
šiltas V.Valiušio keramikos grafinis piešinys. Įdomios spalvinės
gamos brolių A. ir D. Maračinskų tapybos darbuose. Plastiškai
žydi R.Bivainienės Aguonų aksomas. Šviesos žaižaruoja J.Mitalienės
pastelėse. S.Preikšas geba autoironiškai pažvelgti į savo gyvenimą,
bėgantį tarp vyno rūsio ir jo sergėtojos. D.Binkio violetiniai
Dagiai iš paveikslo perlipa į ornamentuotą rėmą
Visko neišvardysi.
Įdomiai savo instaliaciją - pano pristatė dailininkas Klemensas
Kupriūnas. Detales savo kūriniui jis rado šiukšlyne ir restauruojamuose
namuose. Instaliaciją pavadinau Skausmas. Ji simbolizuoja naikinamą
meną, į sąvartynus išmetamus paveikslus. Per porą dešimtmečių
Utena neteko kelių vitražų, pano, skulptūrų. Tai buvo puikūs V.Gurskio,
A.Indrašiaus ir kitų dailininkų kūriniai. Sunaikintas menas šukėmis
sugrįžo atgal, - sakė jis.
Parodoje išryškėjo dvi kūrybos tendencijos - realistinė ir fantastinė.
Kūrinių mozaika atskleidė kūrybines galias, o galerijoje skambėjusios
dainos, kurias atliko Alina Plistkova ir Elina Barzdienė, patvirtino,
jog paroda puiki. Jei paukštis negiedos, tai ženklas, kad paveikslas
prastas (K.Kupriūnas).
Rūta JONUŠKIENĖ
Audronės Driskiuvienės nuotrauka
© 2003 "XXI amžius"