|
Bažnyčia
neagituos, bet padės pasirengti referendumui dėl narystės ES
Lietuvos Katalikų Bažnyčia remia
šalies stojimą į Europos Sąjungą (ES) ir ketina padėti pasirengti
gegužės 11 dieną įvyksiančiam referendumui dėl narystės ES. Tačiau
kunigai vengs agitacijos pamaldų metu, pareiškė Lietuvos Vyskupų
Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas
kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Bažnyčia, be abejo, remia stojimą į Europos Sąjungą. Žengiame
į Europą, įsitikinę, kad nėra kito kelio, - pirmadienį po susitikimo
su užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu sakė kardinolas A.J.Bačkis.
Bažnyčia, pasak jo, norėtų, kad Europa išlaikytų dvasines bei
etines vertybes.
A. Valionio nuomone, arčiausiai žmonių esantys Bažnyčios atstovai
galėtų savo parapijiečiams suprantama kalba išaiškinti ne tik
piniginius, bet ir kultūrinius, etinius bei visus kitus derybų
su ES rezultatus. Tai referendume galėtų lemti Lietuvos piliečių
pritarimą stojimui į Bendriją, įsitikinęs užsienio reikalų ministras.
Kardinolas priminė, jog už eurointegracijos idėją pasisako ir
Romos popiežius Jonas Paulius II. Tačiau Šventajam Tėvui rūpi,
kaip teigė kardinolas A.J.Bačkis, kad būsimame Europos konstituciniame
akte būtų pažymėtas krikščioniškasis kultūrinis Europos paveldas,
suteikta galimybė struktūriniam dialogui tarp religinių bendruomenių,
atsižvelgta į su religinėmis bendruomenėmis susijusius kiekvieno
krašto įstatymus, laikomasi solidarumo principo. Kad Europa ir
Briuselis neprimestų visiems privalomų įstatymų, - pažymėjo Lietuvos
Vyskupų Konferencijos pirmininkas.
Beje, žurnalistų paprašytas pakomentuoti tai, jog Lietuva remia
Jungtinių Amerikos Valstijų formuojamą tarptautinę koaliciją prieš
dabartinį Irako režimą bei svarsto savo indėlį į ją, kardinolas
A.J.Bačkis priminė Šventojo Tėvo išsakytą nuostatą, kad karas
yra blogiausias būdas spręsti problemas. Pasak kardinolo, krikščionių
Bažnyčia pasisako prieš bet kokį karą.
|
|
Ar
Lietuva pasirengusi įvesti vizų režimą Rusijos piliečiams
Rusijai nevykdant savo įsipareigojimo
ratifikuoti valstybės sienos sutartį, Tėvynės sąjungos lyderis,
parlamentaras Vytautas Landsbergis ragina Lietuvos politikus pasirengti
nuo liepos 1 dienos įvesti "normalų vizų režimą" Rusijos
piliečiams, keliaujantiems tranzitu per Lietuvą į Kaliningrado sritį
ir iš jos. Pirmadienį spaudos konferencijoje jis prognozavo, kad
"Rusijos Dūma Maskvoje gali visaip spręsti, nes iš Kaliningrado
paprašyta negatyvaus požiūrio prieš ratifikavimą". Pasak V.
Landsbergio, Rusijos politikai mano, kad Maskvoje užsitęsęs valstybės
sienos sutarties ratifikavimas yra svarbesnis Lietuvai negu Rusijai
ir todėl Lietuvą galima "spausti". Prognozuodama Lietuvos
pozicijų silpnėjimą, Rusijos diplomatija, kaip pažymi konservatorių
lyderis, didina spaudimą Kaliningrado tranzito klausimu. "Maskva
reikalauja vis naujų nuolaidų Lietuvos Vyriausybės parengtose pagal
Briuselio deklaraciją sienų kirtimo taisyklėse", - sakė jis.
Seimo nario teigimu, keliami nauji ir nauji reikalavimai, o nuolaidos,
net nedidelės, tik skatina naudoti tokią taktiką. V. Landsbergis
pastebėjo, kad Kaliningrado Dūmos vardu sausio 30 dieną paskelbti
tiesiog ultimatyvūs reikalavimai: sienos sutarties svarstymus Maskvoje
susieti su tokiais dalykais kaip nekontroliuojamas Rusijos kariuomenės
ir karinių krovinių judėjimas per Lietuvos teritoriją, netgi jos
oro erdve, taip pat ligi šiol negirdėta "tarptautinė sutartis
dėl laivybos Nemunu". Maskvos atstovas, pasak konservatorių
lyderio, jau neigia, kad Rusija įsipareigojo Briuselyje ratifikuoti
bei sutvarkyti reikalingas sutartis. "Tas spaudimas grasinant
neratifikuoti sienos sutarties yra tuščias reikalas, reikia tiktai
nepasiduoti jokiam nervingumui šituo klausimu", - sakė V. Landsbergis,
paraginęs pasirengti tokiam atvejui. Jo nuomone, jeigu sienos sutartis
nebūtų ratifikuota, tuomet Lietuva galėtų ramiai nuo liepos 1 dienos
įvesti vizų režimą Rusijos piliečiams.
|
|