|
Kosminio laivo tragedija
 |
Prieš skrydį daryta Columbia
įgulos nuotrauka. Joje su autografais - visi septyni erdvėlaivio
Columbia skrydžio STS-107 astronautai.Iš kairės: Deividas
Braunas, Rikas Hasbendas, Lorel Klark, Kalpana Čavla, Maiklas
Andersonas, Viljamas Makulas ir Ilanas Ramonas.
Ši įgula žuvo, kai iki kosmodromo buvo likę skristi 16 minučių
EPA-ELTA nuotrauka |
Į Vašingtoną, kaip ir po tragiškosios
rugsėjo 11-osios, iš viso pasaulio vėl plaukia užuojautos telegramos.
Praėjusį šeštadienį, likus šešiolikai minučių iki nusileidimo,
virš Teksaso valstijos, 63 kilometrų aukštyje, sprogo daugkartinis
erdvėlaivis Columbia, kuriame buvo septynių žmonių įgula. Tarp
jos narių - dvi moterys. Erdvėlaiviu skrido pirmasis Izraelio
astronautas Ilanas Ramonas, taip pat Indijoje gimusi Kalpana Čavla.
Erdvėlaivio nuolaužos išsibarstė net 800 kvadratinių kilometrų
plote Teksaso valstijoje. Oficialiais pranešimais, jau surastos
visų septynių astronautų kūnų liekanos ir renkamos sudužusio erdvėlaivio
detalės. Kai kurios nuolaužos gali būti radioaktyvios. Žemėje
nuo krentančių skeveldrų niekas nenukentėjo. Per pastaruosius
42 metus, kai žmogus pradėjo skraidyti į kosmosą, amerikiečiai
nėra praradę nė vieno kosminio laivo nusileidimo metu. 1986 m.
sausio 28 d. pakilimo metu sprogo erdvėlaivis Challenger su
septyniais astronautais.
Amerikos aviacijos ir kosmonautikos agentūros (NASA) pareigūnai
linkę manyti, kad 1981-aisiais pastatyto Columbia erdvėlaivio
katastrofą galėjo sukelti nuo kairiojo erdvėlaivio sparno pakilimo
metu atsiklijavusios apsaugos plokštelės, kurios saugojo kuro
bakus. Apsaugos plokštės galėjo nukristi ir dėl susidūrimo su
pašalinu objektu.
Erdvėlaivis Columbia į kosmosą pakilo sausio 16 dieną, išbuvo
kosmose 16 dienų ir sprogo likus šešiolikai minučių iki nusileidimo.
NASA atstovai neigia galimo teroristinio akto galimybę. Buvo grasinimų,
kad tokių aktų gali būti imtasi, nes erdvėlaiviu skrido Izraelio
pilietis. JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūnai taip
pat atmeta tokią galimybę, nes raketos žemė-oras negali pasiekti
objekto tokiame aukštyje. JAV prezidentas Dž.Bušas paskelbė šalyje
nacionalinį gedulą. Visose bažnyčiose buvo meldžiamasi už žuvusius
astronautus. Prezidentas Dž.Bušas erdvėlaivio sprogimą laiko tragedija
ir priminimu apie kosminių skrydžių riziką, tačiau nemano, jog
jis būtų susijęs su kitais įvykiais pasaulyje. JAV pareigūnai
visi iki vieno atmetė bet kokias teroristinio išpuolio versijas.
Niujorke JT generalinis sekretorius Kofis Ananas sakė, kad kosmoso
tyrimų neriboja politinės kliūtys, o grįžtančio Žemėn erdvėlaivio
sprogimas - smūgis visiems pasaulio piliečiams. Jis sakė meldžiąsis
kartu su žuvusiųjų artimaisiais ir pareiškė užuojautą JAV, Izraeliui
bei Indijai.
Teherane Iranas užjautė Jungtines Valstijas, kurios dažnai nesutardavo
su musulmoniškąja Irano valdžia. Irano užsienio reikalų ministerijos
atstovas Hamidas Reza Assefi sakė, kad Iranas skirtingai žiūri
į politinius disputus ir humanitarinius bei mokslinius reikalus,
todėl nuoširdžiai užjaučia JAV ir aukų artimuosius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu užjautė JAV prezidentą
Dž. Bušą ir Izraelio ministrą pirmininką Arielį Šaroną. Rusija
gerai žino, kad kosmoso nugalėjimas už Žemės ribų yra nauja sunki
žmogaus siekių sritis. Ši veikla atneša ir nuostabių pergalių,
ir baisių netekčių, - kalbėjo V. Putinas.
Užuojautas dėl JAV astronautų žūties pareiškė ir aukščiausieji
Lietuvos pareigūnai.
Tuo tarpu Rusijoje į erdvę pakilo krovininė raketa Progress,
nešanti maisto ir kuro į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) - nutarta
nepaisyti JAV erdvėlaivį Columbia ištikusios nelaimės. Raketa
gabena medžiagas moksliniams eksperimentams, laiškus TKS dirbantiems
trims astronautams, maisto produktų. Du amerikiečių astronautai
ir rusų kosmonautas Tarptautinėje stotyje dirba nuo lapkričio;
pamaina turėtų atvykti kovo mėnesį amerikiečių erdvėlaiviu Atlantis.
Kaip bus daroma iš tikrųjų, bus sprendžiama vėliau. Erdvėlaivio
Columbia tragedija gali įnešti pataisų į ankstesnį planą.
XXI, ReutersdpaELTA
© 2003 "XXI amžius"
|
|