XXI amžius

Visada aktualus Popiežiaus mokymas apie šeimą ir santuoką

Popiežius brangina šeimą kaip gyvybės kūrėją

Sausio mėnesį popiežius Jonas Paulius II keliomis progomis priminė Bažnyčios mokymą apie šeimą, pabrėždamas tradicinės šeimos ir santuokos svarbą visuomenės dabarčiai ir ateičiai, dėl ko ji turi būti ginama ir saugoma „kaip didžiausias žmonijos lobis“. Svarbiausiu renginiu buvo sausio 22-26 dienomis Filipinų sostinėje Maniloje vykęs ketvirtasis Pasaulio šeimų susitikimas, kuriame dalyvavo beveik 80 šalių atstovai. Aiškindamas susitikimo temą „Krikščioniškoji šeima - Geroji Naujiena trečiajam tūkstantmečiui“, jį rengusios Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas kardinolas Alfonsas Lopesas Truchiljas sakė, kad „šeima ir santuoka yra žmonijos paveldas, tačiau, be to, ką apie ją teigia prigimtinė teisė, krikščionys santuoką yra iškėlę iki sakramento vertės. Taigi šeimą būtina ginti ne tik kaip tradicinę ir prigimtinę instituciją, bet ir kaip vieną iš Dievo plano aspektų“. Todėl savuoju patyrimu krikščioniškoji šeima tampa evangelinių principų liudytoja ir pati ypatingu būdu transformuojasi į Gerąją Naujieną.

Liudyti tiesą apie šeimą

Sausio 25 dieną specialiu palydovinės televizijos „Mundovision“ kanalu kreipdamasis į Manilos susitikime vykusio Šeimų maldos budėjimo (jame dalyvavo apie 0,5 mln. žmonių) dalyvius, Šventasis Tėvas sakė, kad, parinkdamas minėtą susitikimo temą, jis norėjo iškelti kilnią šeimos misiją. „Priimdamos Evangeliją ir eidamos jos šviesoje, šeimos taip pat prisiima reiklią jos mokymo liudijimo atsakomybę“, - pabrėžė Popiežius. Jis kvietė krikščionių šeimas džiaugsmingai skelbti visam pasauliui tą nuostabų turtą, kurį „jūs, kaip namų bažnyčios, turite! Krikščionių šeimos, savo bendrystės gyvenimu ir meile, savo visokeriopu atsidavimu ir dosniu atsivėrimu vaikams tapkite Kristuje pasaulio šviesa“.
Šeimos, norėdamos būti „gerosiomis naujienomis“ trečiajam tūkstantmečiui, pirmiausia turi likti ištikimos savajam pašaukimui. „Ar jūs esate susituokę neseniai, ar prieš daugelį metų, Santuokos sakramentas ir toliau lieka jūsų ypatingas buvimo Jėzaus mokiniais kelias, prisidedant prie Kristaus karalystės plėtimo ir augimo šventume, kam yra pašaukti visi krikščionys“, - kalbėjo Šventasis Tėvas. Jis pastebėjo, kad su Santuokos sakramentu gauta malonė išlieka sutuoktiniams ilgiems metams ir padeda neišvengiamų išbandymų akivaizdoje. „Tai nesavanaudiškos ir pasiaukojančios meilės malonė, kuri padeda užmiršti patirtas nuoskaudas, ištikima meilė iki mirties ir meilė, gimdanti naują gyvybę“, - sakė Jonas Paulius II.
Jis taip pat pripažino, kad santuokinė meilė, kaip ir pats gyvenimas, nėra paprasta ir lengva. „Kasdienis gyvenimas yra kupinas spąstų, įtampos, kentėjimų ir netgi nuovargio. Bet šioje kelionėje sutuoktiniai nėra vieniši. Jėzus visada yra jūsų pusėje“, - sakė Popiežius Pasaulio šeimų maldos budėjimo dalyviams. Jis priminė II Vatikano Susirinkimo mokymą, jog Išganytojas visada lieka artimas sutuoktinių poroms ir siūlo joms savo paramą, ir kaip Kristus, kuris mylėdamas savo Bažnyčią, paaukojo save už ją, taip ir sutuoktiniai turi ištikimai vienas kitą mylėti bei visapusiškai rūpintis.
Krikščionių sutuoktinių poros savo pavyzdžiu turi visados liudyti tiesą apie šeimą plačioje visuomeninėje aplinkoje. Ypač svarbu pabrėžti, kad pagal Dievo planą būtent šeima yra ta vieta, „kurioje asmuo, sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, yra pradedamas ir gimsta, auga bei bręsta“, - aiškino Šventasis Tėvas. Jis drąsino šeimas būti tikromis lyderėmis Bažnyčioje ir pasaulyje, nes „ši atsakomybė kyla iš Santuokos sakramento šventimo, iš jūsų buvimo namų bažnyčiomis ir iš jūsų santuokinės misijos būti pamatinėmis visuomenės ląstelėmis“. Priminęs, kad prieš kelis mėnesius paskelbė Rožinio metus ir kad Dievo Motinos rožinio malda yra „šeimos malda ir malda už šeimą“, popiežius Jonas Paulius II kvietė pasaulio krikščionių šeimas drauge kalbėti šią maldą. Kalbėdamos rožinį, šeimos „į centrą iškelia Jėzų, dalijasi Jo džiaugsmais bei liūdesiu ir kartu į Jo rankas atiduoda savo poreikius ir planus“.

Alternatyvinės santuokos formos neturi ateities

Kitą dieną, sausio 26-ąją, Pasaulio šeimų susitikimo Maniloje uždarymo proga, kalbėdamas maldininkams prieš sekmadienio vidudienio maldą „Viešpaties Angelas“, Šventasis Tėvas priminė savo 1986 metų apaštaliniame paraginime „Familiaris Consortio“ pareikštą tvirtinimą, kad „visuomenės ateitį nulemia šeimos ateitis“. Bet kartu jis pastebėjo, kad turi omenyje būtent „tradicinę šeimą“, paremtą vyro ir moters santuoka, o ne dabar išplitusias alternatyvines formas, kurios iš esmės pagrįstos egoizmu. „Patyrimas rodo, kad tokia šeimos „karikatūra“ (gyvenimas be santuokos ar net homoseksualų sąjungos) neturi ateities ir negali suteikti ateities jokiai visuomenei“, - pabrėžė Popiežius.
Jis taip pat pastebėjo, kad tradicinės šeimos vaidmuo peržengia krikščionių bendruomenės ribas ir yra reikšmingas visai žmonijai. Pirminį Dievo planą, kuriame nustatytas šeimos tikslas ir reikšmė, pripažįsta ne vien tik krikščionys sutuoktiniai. „Tokiu būdu šeima tampa tinkama priemone dialogui tarp skirtingų kultūrų ir religijų, o kartu susitaikinimo ir taikos veiksniu“. Prašydamos Švč.Mergelės Marijos, Regina familiae (lot. Karalienė šeimos), užtarimo visoms pasaulio šeimoms, popiežius Jonas Paulius II paskelbė, kad kitas Pasaulio šeimų susitikimas vyks 2006 metais Ispanijos mieste Sevilijoje.
Pirmasis toks susitikimas, vadovaujant Šventajam Tėvui, vyko Romoje 1994 metais, kai Jungtinių Tautų Organizacija buvo paskelbusi Tarptautinius šeimos metus. Kitiems tokiems pasauliniams šeimų sąskrydžiams - 1997 metais vykusiam Brazilijos mieste Rio de Žaneire ir 2000 šventaisiais metais vėl Romoje - taip pat vadovavo Popiežius. Šiemet į tolimuosius Filipinus jis jau negalėjo nuvykti dėl sveikatos, tačiau, kaip minėta, dalyvavo videoryšio pagalba. Sausio 26 dieną baigiamosiose ketvirtojo Pasaulio šeimų sutikimo šv.Mišiose, kurias aukojo šeši kardinolai, 245 arkivyskupai ir vyskupai (tarp jų ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas) bei apie 400 kunigų, dalyvavo daugiau kaip milijonas žmonių.

Ištikimos meilės pareigą lemia sandora su Dievu

Šeimos ir santuokos problemas šiuolaikinėje sekuliarizuotoje visuomenėje popiežius Jonas Paulius II priminė ir sausio 30 dieną jo vykusiame susitikime su Bažnyčios aukščiausio apeliacinio teismo - Romos Rotos - nariais. Šis teismas pagal gautus prašymus iš naujo persvarsto žemesnių lygių bažnytinių tribunolų sprendimus. Dažniausiai tai būna apeliacijos dėl nuosprendžių santuokų paskelbimo negaliojančiomis bylose. Katalikų Bažnyčia laiko sakramentinę santuoką neišardoma visam gyvenimui, tačiau atskirais atvejais, po nagrinėjimo bažnytiniame teisme, ji gali paskelbti santuoką negaliojančią nuo sudarymo pradžios Kanonų teisės kodekse numatytomis sąlygomis. Tik toks sprendimas gali atverti tikinčiajam kelią naujai santuokai sudaryti Bažnyčioje.
Savo kalboje Romos Rotos teisėjams popiežius Jonas Paulius II pastebėjo, kad viena pagrindinių dabartinės šeimos krizės priežasčių yra radikali sekuliarizacija, griaunanti šventumo dėmenį įvairiose žmogaus asmeninio ir bendruomeninio gyvenimo srityse. Nutolimas nuo Dievo, nuo dieviškojo kūrinijos plano ir nuo žmogui Dievo skirto pašaukimo dehumanizuoja visus šeimos santykius. „Šių dienų labai sekuliarizuotas mentalitetas yra linkęs žmogiškąją šeimos institucijos vertę atskirti nuo religinių vertybių ir skelbti jos visišką autonomiją Dievo atžvilgiu“, - sakė Popiežius. Todėl sutuoktiniai vis dažniau ignoruoja santuokos sakramentinę vertę ir jos antgamtinę reikšmę. „Susižavėjimas tais gyvenimo modeliais, kuriuos neretai pateikia žiniasklaida, užduodamas klausimas: „Kodėl visada privalu likti ištikimam savo sutuoktiniui?“ Ir šis klausimas tampa egzistencine abejone kritiškose situacijose, - kalbėjo Šventasis Tėvas. - Santuokoje gali iškilti įvairių sunkumų, tačiau viskas galiausiai suvedama į meilės problemą. Todėl ankstesnį klausimą galima ir taip suformuluoti: kodėl reikia visada mylėti kitą, netgi tada, kada yra tiek daug motyvų, neva pateisintinų, kurie verčia jį (santuokos partnerį) palikti?“
Atsakymų, kodėl reikia išsaugoti santuoką, taip pat yra svarių ir nekeliančių abejonių: rūpinimasis vaikų gerove, visos visuomenės gerove ir kt.
„Tačiau radikaliausias atsakymas pirmiausia seka iš pripažinimo buvimo sutuoktiniu esmės, kas suvokiama kaip abipusė dovana, kuri tapo įmanoma ir garantuota paties Dievo, - aiškino Popiežius. - Štai kodėl galutinė priežastis - ištikimos meilės pareigai yra ne kas kita, kaip Dievo sandoros su žmogumi esmė: Dievas yra ištikimas! Dėl to tokią pačią nuoširdžią ištikimybę reikia rodyti ir sutuoktiniui, netgi sunkiausiais momentais, kreipiantis paramos į Dievą su įsitikinimu ją gauti“. Gaila tik, kad šio laikotarpio Dievo reikšmės suvokimo krizė, kaip ir sunkumai atskiriant moralinį gėrį nuo blogio, sumažino minėtų santuokos pagrindų, kuriais turi būti grindžiamas šeimos gyvenimas, pažinimą.
„Tuo tarpu Bažnyčioje nėra vietos požiūrio į santuokos neišardomumą supaprastinimui ir profanavimui, nes tai nebūtų teisinga nei teologiniu, nei kanoniniu atžvilgiais“, - pabrėžė Jonas Paulius II. Jis paragino bažnytinio tribunolo narius su visu rimtumu žiūrėti į iš jų pareigų kylančią atsakomybę ir pirmumą teikiant „aktyviam santuokos stiprinimui ir sutaikinimui“. Šiam tikslui turi sutelkti energiją visi Bažnyčios nariai - ypač sielovadininkai, teisininkai, psichologai ir psichiatrai. Bet pirmiausia, norint tradicinei santuokai grąžinti jos orumą, reikia atkurti jos sakramentinio šventumo suvokimą.

Bažnyčiai yra artimi išsiskyrusiųjų rūpesčiai

Taip pat ir sausio 19 dieną Vatikane vykusiame susitikime su tarptautinio pasauliečių sąjūdžio „Equipes de Notre Dame“ („Dievo Motinos komandos“) atstovais popiežius Jonas Paulius II paragino krikščionių sutuoktinius „neišvengiamų sunkumų kiekvienos šeimos gyvenime“ akivaizdoje imtis stiprybės iš bendros maldos ir ypač iš Eucharistijos. Prancūzų kunigo Anri Kafarelio 1947 metais įkurtas „Equipes de Notre Dame“, kurio tikslas - stiprinti santuokos dvasingumą, dabar yra išplitęs 60-yje šalių ir jungia apie 52 tūkst. sutuoktinių porų. Minėdamas savo įkūrėjo 100-metį, judėjimas buvo surengęs kongresą tema „Sutuoktiniai Kristaus pašaukti naujajai sandorai“.
Ypač šioms dienoms būdingų naujųjų iššūkių tradicinei šeimai akivaizdoje krikščionių sutuoktinių poros yra pašauktos „regimu būdu išreikšti nekintamą Dievo sąjungą su pasauliu“. Taip kalbėjo Popiežius audiencijoje judėjimo vadovams ir kongreso dalyviams, pabrėždamas, kad krikščionių tikėjimas pateikia santuoką kaip „Gerąją Naujieną, kaip vyro ir moters ryšį, kuris yra absoliutus, vieningas ir neišardomas, skirtas naujai gyvybei kurti“. Iškilus sunkumams, sutuoktinių poros maldoje ir Eucharistijos šventime gali rasti „drąsos bei ryžto, reikalingo artumo ir pasitikėjimo grąžinimui, atleidimui, dialogui ir širdžių bendrumui“, nes Švč.Sakramento celebracijoje atkartojama Jėzaus „auka iš meilės“.
Šventasis Tėvas pažymėjo, jog jis nuolat meldžiasi, kad rūpesčių turinčios santuokos „patirtų Dievo švelnumo ir gailestingumo liudijimą savo žemiškoje kelionėje“. Popiežius taip pat išsakė „savo dvasinį artumą“ tiems sutuoktiniams, kurie „negyvena kartu, yra išsituokę ar po skyrybų sukūrė naujas šeimas ir kurie, kaip pakrikštyti asmenys, yra pakviesti, rodydami pagarbą Bažnyčios įstatymams (kurie nepripažįsta naujos santuokos, jeigu ankstesnė bažnytinio tribunolo nebuvo paskelbta negaliojančia - M.B.), dalyvauti krikščioniškajame gyvenime“. Šia pastaba Jonas Paulius II patvirtino jo 1981 metais paskelbto minėto apaštalinio paraginimo „Familiaris Consortio“ nuostatą, jog „ganytojai ir visa tikinčiųjų bendruomenė padėtų išsituokusiesiems per rūpestingą jų globą užtikrinti, kad jie nelaikytų savęs atskirtais nuo Bažnyčios ir kad jie, kaip pakrikštyti asmenys, gal ir iš tikrųjų privalo dalytis jos gyvenimu“. Bažnyčia už juos turi melstis, būti jų atžvilgiu „gailestingąja motina ir taip palaikyti jų tikėjimą ir viltį“.
Kita vertus, tame pačiame Popiežiaus dokumente, remiantis Šventuoju Raštu, patvirtinama bažnytinė praktika „neteikti Komunijos asmenims, kurie sudarė naują santuoką“. Dėl pirmosios sakramentinės santuokos galiojimo, antrosios Bažnyčia negali pripažinti, todėl ji laikoma buvimu nuolatinėje nuodėmėje. Tokia gyvenimo padėtis ir asmenų santykiai objektyviai prieštarauja tam meilės ryšiui tikroje santuokoje, kuris panašus į Kristaus ir Bažnyčios jungtį, kurią „regimą ir nuolatinę padaro Eucharistija“. Jeigu taip gyvenantiems asmenims būtų leidžiama priimti Komuniją (kaip kai kas siūlo iš pastoracinio gailestingumo paskatų), „kitiems tikintiesiems galėtų susidaryti klaidingas įspūdis ir painiava dėl Bažnyčios mokymo apie santuokos neišardomumą“. Dėl panašių priežasčių „Familiaris Consortio“ griežtai perspėja dvasininkus „neteikti kai kurių sakramentų išsituokusiems asmenims, kurie bando sudaryti naują santuoką“.
Dokumente pažymima, kad „susitaikymas Atgailos sakramente, kuris atvertų kelią į Eucharistiją, galimas tik tiems, kurie gailisi pažeidę sandorą ir ištikimybę Kristui bei nuoširdžiai pasiryžę tokiam gyvenimui, kuris daugiau neprieštarautų santuokos neišardomumui“. Tačiau ir tie asmenys, kurie yra sudarę antrąsias santuokas ir dėl to negalintys naudotis sakramentais, vis tiek lieka Bažnyčios nariais, todėl raginami „dalyvauti šv.Mišiose, reguliariai melstis, klausyti Dievo Žodžio… mokyti vaikus krikščioniško tikėjimo, įsipareigoti atgailos dvasiai ir darbams“, kad taip greičiau galėtų prisišaukti Dievo malonę.

Mindaugas BUIKA