Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė šiandien
Credo
Mums rašo
Visuomenė
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės

(naujiena!)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Mirė kunigas Verenfridas van Štratenas, meilės Dievui ir žmonėms skleidėjas

Kunigas Verenfridas van Štratenas

Vokietijoje sausio 31 dieną mirė vienas žymiausių mūsų laikų Katalikų Bažnyčios socialinių darbuotojų, didžiulę paramą buvusių komunistinių Rytų Europos šalių persekiotiems krikščionims teikusios tarptautinės organizacijos „Kirche in Not“ įkūrėjas olandų kunigas Verenfridas van Štratenas, O Prem. (Tėvas Verenfridas sausio 17 dieną buvo atšventęs 90-ąjį gimtadienį, ir ta proga apie jo didžiuosius gyvenimo darbus plačiau buvo rašyta „XXI amžiaus“ sausio 15 dienos numeryje.)
V. van Štratenas gimė 1913 metais Olandijos mieste Mijdrechte, į Premonstratų (norbertinų) vienuoliją įstojo 1934 metais, kunigystės šventimus gavo 1940-aisiais. Dabar visame pasaulyje žinomos jo įkurtos bažnytinės paramos organizacijos „Kirche in Not“ (vok. „Bažnyčia varge“) pradžią davė kunigo V.van Štrateno 1947 metų pabaigoje Tongerlo (Belgija) abatijos, kur jis gyveno, leidžiamame žurnale paskelbtas straipsnis apie sunkų iš savo tėvynės Silezijos (dabar Lenkijos teritorija) ir Bohemijos (Čekija) 14 mln. deportuotų vokiečių likimą.
Važinėdamas savo senuoju „Peugeot“ automobiliu po Olandijos ir Belgijos kaimus, kunigas su pagalbininkais rinko mėsą (dėl to buvo pramintas „speckpater“, tai yra „lašinių kunigu“) ir siuntė ją pabėgėlių stovyklose Vokietijoje gyvenusiems žmonėms. Plėsdamas šią paramos akciją, jis pigiai supirkdavo naudotus autobusus, kurie būdavo pertvarkomi į „važinėjančias koplyčias“ maldos namų neturintiems katalikams. 1953 metais kunigas V. van Štratenas įkūrė „statybininkų ordiną“, kurio nariai padėdavo statytis būstus iš savo gimtinės išvarytiems ir be lėšų likusiems žmonėms.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje „Kirche in Not“ pradėjo paramos akciją diskriminuojamiems komunistų valdytų kraštų tikintiesiems. Dalyvaudamas patarėju II Vatikano Susirinkime, kunigas V. van Štratenas užmezgė kontaktus su komunistinių šalių vyskupais, su kuriais aptarė būdus padėti už „geležinės uždangos“ likusiems kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams. Šios paramos dėka buvo statomos naujos bažnyčios, parengta daug dvasininkų, tikinčiuosius pasiekė gausybė religinės literatūros. Ypač pažymėtina kun. V. van Štrateno pagalba Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčiai, kuri sovietmečiu veikė tik pogrindyje. Paramą Rytų Europos šalių atsikuriančioms krikščionių bendruomenėms (ne tik katalikams, bet ir stačiatikiams) „Kirche in Not“ pratęsė ir po devintojo dešimtmečio pradžios politinių permainų.

Pagerbti žuvusieji astronautai

JAV prezidentas Džordžas Bušas (antras iš kairės), jo žmona Lora (kairėje), astronauto Riko Hasbendo žmona Evelin (antra iš dešinės) ir duktė Lora (dešinėje) meldžiasi per žuvusių astronautų pagerbimo ceremoniją L.Džonsono kosmoso centre Hiūstone, Teksaso valstijoje

JAV prezidentas Džordžas Bušas antradienį pirmininkavo septynių žuvusių erdvėlaivio "Columbia" astronautų, tarp kurių buvo ir Izraelio pilietis, pagerbimo ceremonijai L.Džonsono kosminių tyrimų centre Hiūstone, Teksaso valstijoje. Prezidentas vėl užtikrino, jog JAV kosminės programos bus tęsiamos. "Šių tyrimų ir kosminių kelionių mes nesirinkome - visa tai įrašyta žmogaus širdyje, - kalbėjo Dž.Bušas. - Atsidurti už oro ir svarumo ribų - sena žmonijos svajonė. Šiems septyniems svajonė išsipildė", - sakė JAV prezidentas.
Dž.Bušas priminė, kad erdvėlaivio įgula nukeliavo dešimt milijonų kilometrų ir buvo likusios tik minutės, kad jie vėl sutiktų savo artimuosius, bet "Columbia" subyrėjo šeštadienį virš Teksaso, po šešiolikos parų misijos leidžiantis Floridoje. "Visa mūsų tauta liūdi ir didžiuojasi jais kartu su jumis", - kreipėsi prezidentas į astronautų artimuosius.
Kalbant apie žuvusiųjų vaikus, Dž.Bušo balsas virptelėjo. "Jie didžiavosi jumis, o jūs galite didžiuotis jais visą savo gyvenimą", - sakė jis.

Bėda nevaikšto viena

Pasvalio rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Ramutė Ožalinskienė

Socialinės paramos skyrius – bene judriausia vieta Pasvalio rajono savivaldybėje. Į jo darbuotojus kreipiasi beveik vien moterys: visiškai jaunos ir pagyvenusios, kukliai apsirengusios ir vilkinčios prabangiais kailiniais. Jos ateina čia spiriamos savų problemų bei rūpesčių. Tačiau Socialinės paramos skyriaus vedėja Ramutė Ožalinskienė surado laiko pokalbiui su „XXI amžiaus“ korespondentu Broniumi Vertelka.

Pasvalyje nedarbas siekia 20 proc. Tai vienas aukščiausių nedarbo rodiklių šalyje. Kaip tai atsiliepia pašalpų mokėjimui?
Jaučiamas socialinių pašalpų didėjimas. Tačiau, mažėjant gimstamumui, šiek tiek mažiau išmokama šeimos pašalpų. Pernai rajone gimstamumas buvo mažesnis nei mirtingumas. Demografinė situacija nėra gera.
Ar šito įmanoma išvengti?
Mano supratimu, sveikatos priežiūros sistemos reforma nėra tobula, nors bandoma aiškinti, kad taip artėjama prie žmogaus. Bet drįstu teigti, kad, vykdant tokią reformą, tik tolstama nuo žmogaus. Ypač tai matome teikdami invalidams transporto paslaugas. Vis dažniau į mus kreipiasi ir sunkiai sergantys, invalidumo grupės neturintys žmonės. Mūsų sveikatos reforma vykdoma taip, tarsi visi žmonės turėtų savo lengvuosius automobilius. Žymiai sumažėjo visuomeninio transporto teikiamų paslaugų – žmonės paprasčiausiai neturi kuo atvykti į polikliniką.

Provincijos žmonės sugeba šypsotis

Iš kairės: Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Gruzdžių filialo vedėja Irena Petravičienė, kultūros centro direktorė Jūratė Pagareckienė, meno vadovė Janina Veikšienė ir pensininkas Ignas Pleskus

Ten, kur buvo dvaro arklidės, dabar yra įsikūręs Gruzdžių kultūros centras. Maža ir neapkūrenama jo salė netenkina meno atlikėjų. Buvo atvejų, kad jie atsisakė joje koncertuoti.
Tačiau Gruzdžių kultūrinis gyvenimas - kaip kunkuliuojantis vanduo puode. Čia veikia devyni pakankamai stiprūs saviveikliniai meno kolektyvai. Jų gretose - apie 100 dalyvių. Ypač išsiskiria humoro grupė „Bobų partija“. Ji susikūrė prieš keletą metų, rajone rengiantis balandžio 1-ajai, mat šiai dienai reikėjo kažką juokinga pateikti. Tuo metu ir gimė Gruzdžių humoro grupė „Bobų partija“. Dabar jos gretose - dešimt narių: aštuonios moterys ir du vyrai. „Bobų partijos“ siela - kultūros centro meno vadovė Janina Veikšienė. Ji - Gruzdžių senbuvė. Moteris 46 metus čia dirba kultūrinį darbą, todėl jai geriausiai žinomos miestelio problemos. Humoro grupei ji rašo scenarijus, renka medžiagą apie tai, kas šiandien yra aktualu. „Bobų partijos“ pasirodymuose pasisakoma prieš savanaudiškumą ir nejautrumą. Kritikuojamas ir plintantis tarp moterų alkoholio vartojimas. Jis itin atsiliepia jų gimdomų vaikų psichikai. Pasišaipoma iš nevalyvųjų, tačiau stengiamasi neįžeisti paties žmogaus. Pylos gauna ir Seimas. Palyginami du skirtingi - vargšų ir turtuolių - pasauliai.

Sodyboje, kur Šetekšna daro vingį

Tautodailininkė Veronika Siminonienė ausdama jaučia malonumą

Antano ir Joanos Tunaičių sodybą Šetekšnių kaime turbūt geriausiai žino keliaujantys žmonės. Ji yra įtraukta į Rokiškio rajono lankytinų vietų sąrašą. Svečių knygoje netrūksta dėkingumo žodžių šioje sodyboje gyvenantiems ir kuriantiems žmonėms. Atsiliepimą yra parašiusi net ispanė.

Išsaugoti namai

Vasarą čia ypač gražu. Ant Šetekšnos upelio bebrai stato užtvankas. Netoliese išliko prieškariu statyta pirtis. Ji vos laikosi. Dar yra dūminė, akmenų krosnis. Turbūt tokių Lietuvoje nebėra. Tvartas molinis, irgi tais pačiais laikais kaip ir pirtis statytas. Žemi buvę jo pamatai, kur pro šiaudų stogą vanduo prasiskverbė, ten žymės ant sienų liko. Norėtų tvartą restauruoti, matyti tokį, koks jis buvo iš pradžių.
Nebekliuvo šis gražus vienkiemis melioracijai, nors aplinkui jį žemė grioviais buvo išraižyta. Leido iš čia nebesikelti. Jeigu trukdė melioracijai koks medelis, jau šeimininko atsiklausė.

Liaupsės kolaboravimui teisės nesukuria

Pasityčiojimas iš Nepriklausomybės

Lietuvos mokslų akademijoje surengtas Antano Sniečkaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimas pagrįstai sukėlė visuomenėje protestų ir pasipiktinimo bangą. Beje, renginys neturi nieko bendra su mokslu. Po Pirmojo pasaulinio karo Nepriklausomoje Lietuvoje išugdyta šviesuomenės karta turėjo aiškų ir tvirtą nusistatymą Lietuvos nepriklausomybės atžvilgiu. Todėl okupavę kraštą sovietai pirmiausia ėmėsi naikinti inteligentus. Tos kartos žmonių šiandieninėje Lietuvoje jau nedaug likę. Renginys Mokslų akademijoje liudija nemalonų, tačiau įsidėmėtiną faktą – tarp okupacijos metais išaugusių mokslo darbuotojų dar nemažai tokių, kuriuos kamuoja sovietmečio nostalgija. Juos galima suprasti kaip žmones, nesukaupusius kitokios patirties ir todėl su tam tikru nepasitikėjimu sekančius atsikūrusios valstybės vadavimąsi iš okupacijos palikimo. Tik vargu ar galima tiek teisiniu, tiek pilietiniu, o tuo labiau moraliniu požiūriu pateisinti “mokslinį” genocido politikos vykdytojo, karo nusikaltėlio, tėvynės išdaviko pašlovinimą?

Groteskiškos istorijos

Tautos išrinktieji nepaliauja stebinti visuomenės, tai yra juos išrinkusiųjų. Antai Seimo narys E.Skarbalius parašė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, reikalaudamas, kad Statistikos departamentas pakeistų 2001 metų gyventojų surašymo duomenis apie tautinę Lietuvos gyventojų sudėtį, papildydamas ją žemaičių tautybe. Viena Administracinių ginčų komisijos narė skundo esmę įvertino taip: „prašo pakeisti tautybę iš neaišku kokios į žemaičių“. Šis E.Skarbaliaus skundas neatsirado vien todėl, kad Seimo narys iš neturėjimo ką veikti ar norėdamas priminti apie save sugalvojo eilinį atrakcioną. Mat ir naujai išrinktasis Prezidentas, taip pat žemaitis, sumanė suskirstyti Lietuvą į keturis regionus – Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją ir Dzūkiją. Todėl galima laukti, kad savo tautybes sumanys pakeisti ne tik žemaičių patriotais besivadinantieji, bet ir, pavyzdžiui, dzūku save laikantis A.Paulausko partijos skandalingas veikėjas, didysis Varėnos miškų grybautojas G.Jakavonis. beje, naujai išrinktojo Prezidento žemietis, Žemaičių kultūros draugijos prezidentas, išduodantis žemaičių pasus, S.Kasparavičius, susitikęs su naujai išrinktuoju Prezidentu, negalėjo atsidžiaugti, kad Prezidentu tapo žemaitis iš Telšių, ir įteikė jam Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio portretą, nes tas irgi yra gimęs Raseinių apskrityje.