Atnaujintas 2003 m. vasario 7 d.
Nr.11
(1115)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė šiandien
Credo
Mums rašo
Visuomenė
Provincija
Rinka
Istorija ir dabartis
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ūkininkas iš Mockėnų

Mockėnų kaimo ūkininkas Vigandas Grigas vis kur buvęs, kur nebuvęs užsuka į savo sodą

Vos ne Utenos pakraštyje driekiasi Mockėnų kaimas. Čia gražiai tvarkomoje sodyboje gyvena ūkininko Vigando Grigo šeima. Šalia neseniai statyto namo ošia didžiulis sodas. Mat Vigandas verčiasi sodininkyste. Jis Utenos rajone visiems ūkininkams puikiai pažįstamas, nes vadovauja Ūkininkų sąjungos Utenos skyriui. Jis ir rajono Tarybos narys, iki kovo pabaigos, kol pradės posėdžiauti naujai išrinkta Taryba, Vigandas dar vadovaus ir Kaimo reikalų komitetui. Grigų daržinėje jau kelinti metai iš eilės rudenį organizuojami kaimo žmonių sambūriai. Visi draugėn susirinkę pabendrauja, savo godas godoja, pasilinksmina…

Pradžių pradžia - prieš dvylika metų

Ūkininkų kelią Grigai kartu su kitais rajono žemdirbiais pasirinko prieš dvylika metų. Pagal Valstiečių ūkio įstatymą tuomet ryžosi ūkininkauti keturiolika šeimų. Grigams buvo įteikti dokumentai, įregistruoti septintuoju numeriu. Vigandas įsitikinęs, kad skaičius „7“ yra laimingas, nes kol kas jį lydi sėkmė. Tryliktus metus Mockėnuose ūkininkaujantis V.Grigas „pasinėręs“ į daržininkystę ir sodininkystę. Nelaiko gyvulių, neaugina grūdinių kultūrų. Įsitikinęs, kad galima išgyventi iš daržo ir sodo, aišku, tiktai reikia netingėti, daug dirbti, pasitelkti mokslo ir technikos naujoves.

Provincijos žmonės sugeba šypsotis

Iš kairės: Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Gruzdžių filialo vedėja Irena Petravičienė, kultūros centro direktorė Jūratė Pagareckienė, meno vadovė Janina
Veikšienė ir pensininkas Ignas Pleskus

Ten, kur buvo dvaro arklidės, dabar yra įsikūręs Gruzdžių kultūros centras. Maža ir neapkūrenama jo salė netenkina meno atlikėjų. Buvo atvejų, kad jie atsisakė joje koncertuoti.
Tačiau Gruzdžių kultūrinis gyvenimas - kaip kunkuliuojantis vanduo puode. Čia veikia devyni pakankamai stiprūs saviveikliniai meno kolektyvai. Jų gretose - apie 100 dalyvių. Ypač išsiskiria humoro grupė „Bobų partija“. Ji susikūrė prieš keletą metų, rajone rengiantis balandžio 1-ajai, mat šiai dienai reikėjo kažką juokinga pateikti. Tuo metu ir gimė Gruzdžių humoro grupė „Bobų partija“. Dabar jos gretose - dešimt narių: aštuonios moterys ir du vyrai. „Bobų partijos“ siela - kultūros centro meno vadovė Janina Veikšienė. Ji - Gruzdžių senbuvė. Moteris 46 metus čia dirba kultūrinį darbą, todėl jai geriausiai žinomos miestelio problemos. Humoro grupei ji rašo scenarijus, renka medžiagą apie tai, kas šiandien yra aktualu. „Bobų partijos“ pasirodymuose pasisakoma prieš savanaudiškumą ir nejautrumą. Kritikuojamas ir plintantis tarp moterų alkoholio vartojimas. Jis itin atsiliepia jų gimdomų vaikų psichikai. Pasišaipoma iš nevalyvųjų, tačiau stengiamasi neįžeisti paties žmogaus. Pylos gauna ir Seimas. Palyginami du skirtingi - vargšų ir turtuolių - pasauliai.

Sodyboje, kur Šetekšna daro vingį

Tautodailininkė Veronika Siminonienė ausdama jaučia malonumą

Antano ir Joanos Tunaičių sodybą Šetekšnių kaime turbūt geriausiai žino keliaujantys žmonės. Ji yra įtraukta į Rokiškio rajono lankytinų vietų sąrašą. Svečių knygoje netrūksta dėkingumo žodžių šioje sodyboje gyvenantiems ir kuriantiems žmonėms. Atsiliepimą yra parašiusi net ispanė.

Išsaugoti namai

Vasarą čia ypač gražu. Ant Šetekšnos upelio bebrai stato užtvankas. Netoliese išliko prieškariu statyta pirtis. Ji vos laikosi. Dar yra dūminė, akmenų krosnis. Turbūt tokių Lietuvoje nebėra. Tvartas molinis, irgi tais pačiais laikais kaip ir pirtis statytas. Žemi buvę jo pamatai, kur pro šiaudų stogą vanduo prasiskverbė, ten žymės ant sienų liko. Norėtų tvartą restauruoti, matyti tokį, koks jis buvo iš pradžių.
Nebekliuvo šis gražus vienkiemis melioracijai, nors aplinkui jį žemė grioviais buvo išraižyta. Leido iš čia nebesikelti. Jeigu trukdė melioracijai koks medelis, jau šeimininko atsiklausė.

Molėtų „raudonieji mūrai“- miesto puošmena

„Raudonieji mūrai“ Molėtų centre

Molėtuose labai populiarus pavadinimas „raudonieji mūrai“. Kai sakomi šie žodžiai, kiekvienam aišku, kad kalba sukasi apie pastatų kompleksą, esantį pačiame miesto centre. Visi pastatai yra iš raudonos spalvos dekoratyvinių plytų, vienodo stiliaus, panašių architektūrinių detalių. Prieškaryje Molėtuose, kaip ir kituose miesteliuose, gyveno nemažai žydų šeimų. Jos buvo įsikūrusios tuose pastatuose – juose veikė jų parduotuvės, arbatinės, amatų dirbtuvėlės, ten žydai ir gyveno. Sovietmečiu tie pastatai buvo naudojami įvairiems poreikiams – juose buvo įrengti butai gyventojams, veikė įstaigos, parduotuvės.