|
Pagerbti
žuvusieji astronautai
 |
JAV prezidentas Džordžas Bušas (antras
iš kairės), jo žmona Lora (kairėje), astronauto Riko Hasbendo
žmona Evelin (antra iš dešinės) ir duktė Lora (dešinėje)
meldžiasi per žuvusių astronautų pagerbimo ceremoniją
L.Džonsono kosmoso centre Hiūstone, Teksaso valstijoje
|
JAV prezidentas Džordžas Bušas
antradienį pirmininkavo septynių žuvusių erdvėlaivio "Columbia"
astronautų, tarp kurių buvo ir Izraelio pilietis, pagerbimo ceremonijai
L.Džonsono kosminių tyrimų centre Hiūstone, Teksaso valstijoje.
Prezidentas vėl užtikrino, jog JAV kosminės programos bus tęsiamos.
"Šių tyrimų ir kosminių kelionių mes nesirinkome - visa tai
įrašyta žmogaus širdyje, - kalbėjo Dž.Bušas. - Atsidurti už oro
ir svarumo ribų - sena žmonijos svajonė. Šiems septyniems svajonė
išsipildė", - sakė JAV prezidentas.
Dž.Bušas priminė, kad erdvėlaivio įgula nukeliavo dešimt milijonų
kilometrų ir buvo likusios tik minutės, kad jie vėl sutiktų savo
artimuosius, bet "Columbia" subyrėjo šeštadienį virš
Teksaso, po šešiolikos parų misijos leidžiantis Floridoje. "Visa
mūsų tauta liūdi ir didžiuojasi jais kartu su jumis", - kreipėsi
prezidentas į astronautų artimuosius.
Kalbant apie žuvusiųjų vaikus, Dž.Bušo balsas virptelėjo. "Jie
didžiavosi jumis, o jūs galite didžiuotis jais visą savo gyvenimą",
- sakė jis.
|
|
Pergalė milijonų
gyvybių kaina
 |
M.Gorbačiovo pertvarkos
metais po šia nuotrauka viename Rusijos žurnale buvo toks
užrašas: Tautų vadas ir mokytojas savo pypkėje sudegino dešimtis
milijonų nekaltų žmonių gyvybių |
Rusijoje labai iškilmingai, dalyvaujant
pačiam prezidentui V.Putinui, paminėtos Stalingrado mūšio 60-osios
metinės. Daugelis istorikų teigia, kad sovietinės armijos pergalė
Stalingrado mūšyje buvo lemiamas posūkis, Antrojo pasaulinio karo
metu lėmęs galutinį hitlerinės Vokietijos pralaimėjimą. Sovietų
Sąjungos maršalas Georgijus Žukovas savo knygoje Atsiminimai ir
apmąstymai, išleistoje Maskvoje 1979 metais, rašo, kad sovietų
armijos pergalė prie Stalingrado buvo esminis persilaužimas kare
Sovietų Sąjungos naudai ir vokiečių kariuomenės masinio išvijimo
iš užimtos SSRS teritorijos pradžia. G.Žukovo teigimu, 1942-ųjų
lapkričio pradžioje vokiečiai SSRS-Vokietijos fronte turėjo 266
divizijas, kurias sudarė apie 6,2 mln. žmonių, maždaug 51,7 tūkst.
pabūklų ir minosvaidžių, 5080 tankų ir savaeigių pabūklų, 3500 kovos
lėktuvų. Tuo pačiu Sovietų Sąjungos veikiančioje kariuomenėje buvo
beveik septyni milijonai žmonių, 77,8 tūkst. pabūklų ir minosvaidžių,
7350 tankų, 4544 kovos lėktuvų. Rezerve buvo sukaupta 27 šaulių
divizijos, penki atskiri tankų ir mechanizuoti korpusai, šešios
atskiros šaulių brigados, tai reiškė, kad sovietų pranašumas prieš
vokiečius buvo pakankamai ryškus, nors pačių sovietų karo vadų ir
vokiečių sausumos kariuomenės vyriausiosios vadovybės pranešimais,
datuotais 1942 metų spalį, rusai paskutinėse kautynėse buvo labai
išsekinti. 1943-iųjų sausio mėnesį vokiečių kariuomenės Stalingrado
rajone padėtis smarkiai pablogėjo ir ji atsidūrė apsupimo žiede.
Nepaisant feldmaršalo Manšteino pastangų, pralaužti apsupimo žiedą
nepavyko ir neliko jokių perspektyvų šeštajai vokiečių armijai išgelbėti.
Materialinės atsargos seko, ir vokiečių kariai gavo bado davinį.
Ligoninės buvo perpildytos. Vis daugiau karių mirė nuo žaizdų ir
ligų. Prasidėjo neišvengiama katastrofa. Tačiau vokiečių vadovybė
atmetė sovietų ultimatumą pasiduoti ir įsakė savo kariams kautis
iki paskutinio šovinio. |
|