Liaupsės
kolaboravimui teisės nesukuria
Pasityčiojimas iš Nepriklausomybės
Lietuvos mokslų akademijoje surengtas
Antano Sniečkaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimas pagrįstai sukėlė
visuomenėje protestų ir pasipiktinimo bangą. Beje, renginys neturi
nieko bendra su mokslu. Po Pirmojo pasaulinio karo Nepriklausomoje
Lietuvoje išugdyta šviesuomenės karta turėjo aiškų ir tvirtą nusistatymą
Lietuvos nepriklausomybės atžvilgiu. Todėl okupavę kraštą sovietai
pirmiausia ėmėsi naikinti inteligentus. Tos kartos žmonių šiandieninėje
Lietuvoje jau nedaug likę. Renginys Mokslų akademijoje liudija
nemalonų, tačiau įsidėmėtiną faktą tarp okupacijos metais išaugusių
mokslo darbuotojų dar nemažai tokių, kuriuos kamuoja sovietmečio
nostalgija. Juos galima suprasti kaip žmones, nesukaupusius kitokios
patirties ir todėl su tam tikru nepasitikėjimu sekančius atsikūrusios
valstybės vadavimąsi iš okupacijos palikimo. Tik vargu ar galima
tiek teisiniu, tiek pilietiniu, o tuo labiau moraliniu požiūriu
pateisinti mokslinį genocido politikos vykdytojo, karo nusikaltėlio,
tėvynės išdaviko pašlovinimą?
|
Daug
teisinta, dar daugiau nutylėta
 |
Nutarimas dėl Lietuvos
gyventojų trėmimo, pasirašytas A.Sniečkaus. Tokių buvo ne
vienas, ir žymiai ilgesnių |
Sausio 25 dieną Lietuvos mokslų
akademijos salėje (ten pat, kur 1988 metais buvo įkurta Sąjūdžio
iniciatyvinė grupė) nostalgiją okupantų valdžiai jaučiantys buvę
bolševikinio aparato darbuotojai, komunistinės ideologijos propagandininkai,
karo veteranai susirinko į konferenciją, skirtą okupuotos Lietuvos
marionetinio politinio aparato vadovo A.Sniečkaus šimtosioms gimimo
metinėms.
LSSR MA socialistinės visuomenės istorijos skyriaus vadovas H.Šadžius
minėjo, kad dauguma anuo metu sukurtos rašliavos šiuo metu tinka
tik į makulatūrą. Tačiau toks likimas visų kūrinių, kuriuose buvo
klastojama istorija. Pabrėžta A.Sniečkaus pozicija dėl Karaliaučiaus
krašto - buvo atsisakyta jį prijungti prie LSSR kartu su gyventojais.
Tačiau neatsakyta į repliką iš salės: jei Sniečkus buvo toks įtakingas,
tai kodėl pavergtos Lietuvos gyventojus trėmė būtent jau ne į Karaliaučiaus
kraštą, o į Sibirą? (Trėmė Rusijos ekonomikai kelti ir Sibirui kolonizuoti?)
Kodėl Raudonoji armija Rytprūsiuose be atrankos žudė lietuvninkus?
Ir dabar Rusija galėtų suteikti bevizį režimą Lietuvos Respublikos
piliečiams, kaip tos pačios baltų kultūros paveldo tęsėjams. Ar
tik nėra ta A.Sniečkaus išmintis siejama su atsisakymu bet kokių
pretenzijų į lietuvių kultūrinį palikimą Mažojoje Lietuvoje?
Pasisakymuose buvo kalbama, kad A.Sniečkus turėjo daug konfliktų
su Kremliaus vadais, bet juos laimėdavęs. Tačiau gerai žinoma, kad
su nepaklusniaisiais anie nesivaržydavo. Kitaip galėjo būti, jei
Lubiankos analitikai sugalvodavo kūrybinių scenarijų.
|