Mirė kunigas Verenfridas
van Štratenas, meilės Dievui ir žmonėms skleidėjas
 |
Kunigas Verenfridas van
Štratenas |
Vokietijoje sausio 31 dieną mirė
vienas žymiausių mūsų laikų Katalikų Bažnyčios socialinių darbuotojų,
didžiulę paramą buvusių komunistinių Rytų Europos šalių persekiotiems
krikščionims teikusios tarptautinės organizacijos Kirche in Not
įkūrėjas olandų kunigas Verenfridas van Štratenas, O Prem. (Tėvas
Verenfridas sausio 17 dieną buvo atšventęs 90-ąjį gimtadienį,
ir ta proga apie jo didžiuosius gyvenimo darbus plačiau buvo rašyta
XXI amžiaus sausio 15 dienos numeryje.)
V. van Štratenas gimė 1913 metais Olandijos mieste Mijdrechte,
į Premonstratų (norbertinų) vienuoliją įstojo 1934 metais, kunigystės
šventimus gavo 1940-aisiais. Dabar visame pasaulyje žinomos jo
įkurtos bažnytinės paramos organizacijos Kirche in Not (vok.
Bažnyčia varge) pradžią davė kunigo V.van Štrateno 1947 metų
pabaigoje Tongerlo (Belgija) abatijos, kur jis gyveno, leidžiamame
žurnale paskelbtas straipsnis apie sunkų iš savo tėvynės Silezijos
(dabar Lenkijos teritorija) ir Bohemijos (Čekija) 14 mln. deportuotų
vokiečių likimą.
Važinėdamas savo senuoju Peugeot automobiliu po Olandijos ir
Belgijos kaimus, kunigas su pagalbininkais rinko mėsą (dėl to
buvo pramintas speckpater, tai yra lašinių kunigu) ir siuntė
ją pabėgėlių stovyklose Vokietijoje gyvenusiems žmonėms. Plėsdamas
šią paramos akciją, jis pigiai supirkdavo naudotus autobusus,
kurie būdavo pertvarkomi į važinėjančias koplyčias maldos namų
neturintiems katalikams. 1953 metais kunigas V. van Štratenas
įkūrė statybininkų ordiną, kurio nariai padėdavo statytis būstus
iš savo gimtinės išvarytiems ir be lėšų likusiems žmonėms.
Šeštojo dešimtmečio pradžioje Kirche in Not pradėjo paramos
akciją diskriminuojamiems komunistų valdytų kraštų tikintiesiems.
Dalyvaudamas patarėju II Vatikano Susirinkime, kunigas V. van
Štratenas užmezgė kontaktus su komunistinių šalių vyskupais, su
kuriais aptarė būdus padėti už geležinės uždangos likusiems
kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams. Šios paramos dėka buvo
statomos naujos bažnyčios, parengta daug dvasininkų, tikinčiuosius
pasiekė gausybė religinės literatūros. Ypač pažymėtina kun. V.
van Štrateno pagalba Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčiai, kuri sovietmečiu
veikė tik pogrindyje. Paramą Rytų Europos šalių atsikuriančioms
krikščionių bendruomenėms (ne tik katalikams, bet ir stačiatikiams)
Kirche in Not pratęsė ir po devintojo dešimtmečio pradžios politinių
permainų.
Būdamas didelis Švč.Mergelės Marijos apsireiškimų Fatimoje gerbėjas
(1967 metais Kirche in Not buvo paaukota Fatimos Dievo Motinai),
kunigas V. van Štratenas dėjo daug pastangų Bažnyčiai atsikurti
Rusijoje. Pažymėtina, kad nemaža šios paramos dalis buvo skirta
Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. Plačiai pasaulyje nuskambėjo tėvo
Verenfrido praėjusio dešimtmečio viduryje surengta ekumeninė Rožinio
maldos akcija Maskvos Raudonojoje aikštėje dėl stačiatikių ir
katalikų susitaikinimo. Panašiai kaip pokario metais važinėjančios
koplyčios Vokietijoje, jo iniciatyva Kirche in Not lėšomis
Rusijoje buvo sumontuotos plaukiojančios bažnyčios, kurios plaukiojo
Volgos ir Dono upėmis, pasiekdamos tolimiausias šventovių neturinčias
vietoves.
1964 metais oficialiai pripažinta kaip Šventojo Sosto organizacija,
Kirche in Not plėtė savo veiklą Azijos, Lotynų Amerikos ir Afrikos
šalyse. Tarp daugelio jos vykdytų paramos ir naujosios evangelizacijos
projektų, galima paminėti Vaikų Biblijos leidimą, kurios iki
2000 metų buvo išplatinta 36 milijonai egzempliorių 118 pasaulio
kalbų. Kunigo V. van Štrateno nuomone, reikalingas naujas pasaulinis
krikščionių sąjūdis, kuris per maldą, pasiaukojimą ir artimo meilės
darbus padėtų įveikti praktinio ateizmo sukeltą dvasinį skurdą.
Šiuolaikinius žmones mes galime įtikinti ne tik Evangelija, bet
skelbdami Gerąją Naujieną konkrečiais meilės darbais, - sakė
jis.
Kunigo V. van Štrateno laidotuvių pamaldoms Limburgo (Vokietija)
katedroje šiandien, vasario 7 dieną, vadovauja popiežiaus Jono
Pauliaus II atstovas, Kunigų kongregacijos prefektas kardinolas
Darijus Kastriljonas Ojosas.
M.B.
© 2003 "XXI amžius"