Ūkininkas iš Mockėnų
 |
Mockėnų kaimo ūkininkas
Vigandas Grigas vis kur buvęs, kur nebuvęs užsuka į savo
sodą
Autoriaus nuotrauka |
Vos ne Utenos pakraštyje
driekiasi Mockėnų kaimas. Čia gražiai tvarkomoje sodyboje gyvena
ūkininko Vigando Grigo šeima. Šalia neseniai statyto namo ošia
didžiulis sodas. Mat Vigandas verčiasi sodininkyste. Jis Utenos
rajone visiems ūkininkams puikiai pažįstamas, nes vadovauja Ūkininkų
sąjungos Utenos skyriui. Jis ir rajono Tarybos narys, iki kovo
pabaigos, kol pradės posėdžiauti naujai išrinkta Taryba, Vigandas
dar vadovaus ir Kaimo reikalų komitetui. Grigų daržinėje jau kelinti
metai iš eilės rudenį organizuojami kaimo žmonių sambūriai. Visi
draugėn susirinkę pabendrauja, savo godas godoja, pasilinksmina
Pradžių pradžia - prieš
dvylika metų
Ūkininkų kelią Grigai kartu su
kitais rajono žemdirbiais pasirinko prieš dvylika metų. Pagal
Valstiečių ūkio įstatymą tuomet ryžosi ūkininkauti keturiolika
šeimų. Grigams buvo įteikti dokumentai, įregistruoti septintuoju
numeriu. Vigandas įsitikinęs, kad skaičius 7 yra laimingas,
nes kol kas jį lydi sėkmė. Tryliktus metus Mockėnuose ūkininkaujantis
V.Grigas pasinėręs į daržininkystę ir sodininkystę. Nelaiko
gyvulių, neaugina grūdinių kultūrų. Įsitikinęs, kad galima išgyventi
iš daržo ir sodo, aišku, tiktai reikia netingėti, daug dirbti,
pasitelkti mokslo ir technikos naujoves.
Ekologiški produktai
turi paklausą
Vigandas augina kopūstus ir porus,
kurie ilgai neužsiguli jo įsirengtoje daržovių saugykloje. Tiesa,
pernykštė sausra pakenkė daržovių derliui, geresniais metais pajamų
būdavo daugiau. Savo daržoves realizuoja turguje, pirkėjų netrūksta,
nes ekologiški produktai turi paklausą. Dar augina apie pusę hektaro
braškių bei juodųjų ir raudonųjų serbentų. Ateityje žada daržovių
auginti mažiau, o plėsti sodą. Sode dera populiariausių, didžiausią
paklausą turinčių Alva, Florina, Melrauze, Auksis ir kitų
- apie 30 veislių obelys. Kadangi obelaitės dar visai jaunos,
pernai priskynė tik apie toną obuolių. Šiais metais tikisi gauti
net dešimtį tonų. Dėl obuolių pardavimo jie per daug nesuka sau
galvos. Pabandė įsitikinti, ar obuoliai turės paklausą turguje
ir vieną šeštadienį nedaug jų nusivežė. Paklausa buvo tokia didelė,
kad nuo pirkėjų sunku buvo apsiginti. Savo jėgomis įsirengtoje
saugykloje jis galės laikyti iki 100 tonų obuolių, tad pardavinės
ir žiemą, ir pavasarį. Vigandas įsitikinęs, kad lietuviški obuoliai
nė kiek ne prastesni už lenkiškus. Lietuviškais obuoliais galėtų
kuo puikiausiai prekiauti parduotuvės, nereikėtų gabenti vaisių
iš užsienio. Aišku, reikia pateikti aukštos kokybės, prekinės
išvaizdos, malonaus skonio, gerų veislių obuolius.
Dar Vigando sode auga apie 25 tūkst. įvairiausių veislių žemaūgių,
pusiau žemaūgių ir nykštukinių poskiepių. Iš tų sodinukų jis plės
savo sodą, taip pat nemažai jų parduos. Turguje pardavinėdamas
išaugintą produkciją, bendraudamas su pirkėjais, jis įsitikino,
kad žmonės norėtų pirkti ne tik obelaites, bet ir kriaušaites,
persikus, vyšnias, slyvas, trešnes. Todėl Vigandas žada auginti
visokiausių vaismedžių ir juos pardavinėti. Po kokių trejų metų
pirkėjams galės pasiūlyti tikrai platų augalų asortimentą.
Net ir dabar, žiemą, gražu pažvelgti į Grigų sklype augančias
obelis ir daugybę liaunų sodinukų. O kas būna pavasarį, kai obelaitės
pasipuošia žiedais! Kad augalams netrūktų vandens, Vigandas išsikasė
tvenkinį, turi įsigijęs laistymo įrangą.
Beje, sode atliekamas ir tiriamasis darbas, eksperimentuojama.
Pasak V.Grigo, jam, pagal specialybę statybininkui, būtų sunkoka
perprasti visas sodininkystės paslaptis. Tad turi puikų pagalbininką
ir bendramintį - Lietuvos žemės ūkio universitete sodininkystę
baigusį Osvaldą Masiulį, su kuriuo kartu ir triūsia, tvarkosi
sode. Obuoliams skinti nereikia samdyti žmonių. Nuo žemaūgių obelaičių
per dieną vienas žmogus gali priskinti net toną obuolių. Tad kol
kas pajėgia nudirbti darbus savo jėgomis. Vėliau, kai sodas labiau
derės ir užims didesnį plotą, gal ir teks kviestis pagalbon daugiau
žmonių
Patikėjo vadovauti ūkininkams
Šį pavasarį sukaks treji metai,
kai V.Grigas vadovauja Ūkininkų sąjungos Utenos skyriui. Šiai
visuomeninei organizacijai priklauso 360 narių. Pasak Vigando,
anksčiau Ūkininkų sąjungos nariai turėdavo šiokių tokių lengvatų,
privilegijų, tad noriau ir stodavo į organizaciją. Dabar konkrečios
naudos nėra, tad į sąjungą stoja norėdami susiburti draugėn su
bendraminčiais. Kai kurie nemoka nario mokesčio. Tačiau skyriaus
pirmininkas džiaugiasi, kad yra apie trisdešimt tikrai veiklių
organizacijos narių, kurie sugeba užkrėsti, išjudinti ir kitus.
Jie noriai dalyvauja įvairiuose renginiuose, neatsisako nuvažiuoti
į susitikimus su šalies valdžia, nebijo atvirai išsakyti žemdirbius
kamuojančių skaudulių. Pašnekovas džiaugiasi, kad dabar vis daugiau
ūkininkų stengiasi įregistruoti ūkius. Mat tiktai registruoti,
pasėlius deklaruojantys ūkininkai gali tikėtis paramos iš valstybės
bei rajono. Tačiau Utenos krašte yra labai daug senyvo amžiaus
ūkininkų, o jaunų mažai. Pasak V.Grigo, Ūkininkų sąjunga reikalinga,
tačiau ji turi gyvuoti ne popieriuje, o būti veikli, sugebėti
ginti žemdirbius įvairių lygių institucijose. Neigiamai vertina
tai, kad šalyje prisikūrė daugybė žemdirbiškų organizacijų, kurios
ne tik negina žemdirbių, bet neaišku, kam atstovauja, ko siekia.
Šalies Vyriausybei, Seimui kartais pateikiami skirtingi kaimo
žmonių reikalavimai, tarsi žemdirbiai siektų ne vieno bendro tikslo,
o kiekvienas skirtingų dalykų.
Žemdirbiams atstovauja
Taryboje
Ūkininkas ir ūkininkų vadovas
V.Grigas dar ankstesnėje kadencijoje yra išrinktas Utenos rajono
tarybos nariu ir vadovauja Kaimo reikalų komitetui. Jo ir kitų
bendraminčių dėka Taryba priėmė sprendimą šiais metais atleisti
visus registruotus ūkininkus nuo žemės ir žemės nuomos mokesčio.
Taip pat Vigandas pateikė pasiūlymą, kad iš rajono biudžeto būtų
paremtas žemės ūkis. Iki šiol buvo remiamas švietimas, verslas,
kultūra ir kt. Tautos išrinktieji pritarė šiam siūlymui, ir
žemės ūkio plėtrai buvo skirta 100 tūkst. litų. Šios lėšos paskirstytos
trylikai ūkininkų, kurie pateikė verslo planus ir nurodė, kuriam
tikslui reikalingi pinigai. Tokiu būdu iš rajono biudžeto lėšų
kaimo žmonės įsigijo žemės ūkio technikos, gyvulininkystės fermų
įrangos.
Šiuo metu Utenos rajono taryboje yra trys nariai, atstovaujantys
kaimo žmonėms V.Grigo teigimu, reikėtų, kad jų būtų žymiai daugiau,
nes miestiečiai visuomet daugiau miesto reikalais ir rūpinsis.
Kaip Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovas
V.Grigas vėl buvo įrašytas kandidatu rinkimams į vietines tarybas.
Tiesa, šį kartą sėkmė jį aplenkė. Bet dėl to jis daug neišgyveno.
Juk ir taip pakanka rūpesčių, darbų.
Vytautas BAGDONAS
Utenos rajonas
© 2003 "XXI amžius"