Mažasis turgus po stogu

Į turgelį atvežtų produktų kokybę tikrina apskrities veterinarijos gydytoja Regina Griauzdienė

Panevėžietė Irena Breivienė, parduodama Rokiškio UAB „Kepėjėlė“ gaminius, užsidirba pragyvenimui reikalingą atlyginimą Autoriaus nuotraukos

„Šiuo metu neturiu mėgstamo darbo, kokį aš norėčiau dirbti, tačiau nesu ir valstybės išlaikytinis. Prekiaudamas čia aš užsidirbu pragyvenimui“, - „XXI amžiui“ sakė Valdas Deksnys, rytais į turgelį atveždamas apie 150 litrų pieno. (Vasarą jo atveža iki 200 litrų.) Valdo tėvai Trakiškyje laiko dvylika melžiamų karvių. Maždaug 4 proc. riebumo jų pieną turgelyje bemat išgraibsto. Už pieno litrą ūkininkų sūnus ima vieną litą (iš pieno supirkėjų gautų maždaug tris kartus mažiau).
Panašiai pragyvenimui užsidirba ir Panevėžio prekybos paslaugų ir verslo mokyklos diplomą turintis Pranas Šapoka. Vaikinui nesiseka rasti sau tinkamo darbo mieste, tačiau jis nesigėdi sėdėti turguje. Jaunuolis siūlo tai, ką jam atveža parduoti Paįstryje gyvenantys jo tėvai. Pranas tuo metu turėjo parduoti gražiai atrodančių kaime spaustų sūrių, gintarinio atspalvio medaus. Už bičių sunešto ir vaistams tinkamo produkto kilogramą pardavėjas prašė dvylika litų, leido jį ragauti.
Išskyrus sekmadienį, kiekvieną savaitės dieną miesto centrinės Respublikos gatvės gale veikia uždaro tipo mini turgus. Jame prekiaujama ūkininkų išaugintais žemės ūkio produktais, mėsa. Apsipirkti čia atvyksta žmonės netgi iš miesto pakraščių. Juos vilioja tai, kad turgelyje randa tiktai šviežius ir kartais net pigesnius nei kitose miesto turgavietėse maisto produktus. Rinkdamasi prekę, gali derėtis dėl kainos. Prekeiviai ją nustato, kokią nori. Patogu į turgų atvykstantiesiems automobiliais. Įrengta jiems šešiolikos vietų stovėjimo aikštelė. Joje pasistačius automobilį neimamas mokestis.
UAB „Prie Nevėžio“ savininkai yra keturi akcininkai. Šildomas patalpas jie nuomoja žemės ūkio produkcija prekiaujantiems žmonėms. Bendrovės samdomas direktorius Algirdas Čepelė neslėpė: prieš ateinant jam dirbti, kai čia veikė maisto produktų parduotuvė, kokių mieste yra dešimtys, bendrovė kybojo ant bankroto ribos. Jis pasakojo, kad pačiam, turinčiam aukštąjį veterinarinį išsilavinimą ir dar dirbančiam Panevėžio rajono žemės ūkio skyriaus vedėju, kirbėjo mintis įkurti turgų po stogu, kuriame ūkininkai galėtų prekiauti savo išaugintais maisto produktais. Todėl buvo pradėta tartis su miesto valdžia. Penkis kartus jos tarnybos nariai vyko į vietą spręsti, ar verta imtis tokio eksperimento. Finansinių sunkumų slegiamai bendrovei pavyko padaryti patalpų remontą. Už atliktus darbus statybininkai jai leido atsiskaityti per metus. Pagaliau praėjusių metų vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dieną, dalyvaujant miesto ir rajono vadovams, Panevėžyje buvo atidarytas mažasis turgus.
Pirmaisiais turgaus prekiautojais tapo ūkininkai. Krekenaviškis Juozas Račkauskas atvežė bulvių, Antanas Zopelis iš Vinkšnėnų kaimo siūlė įvairių daržovių, uliūniškis Vidas Teišerskis ragino skanauti savo sode išaugintų obuolių. Atėjusiuosius apsipirkti maloniai nuteikė tai, kad prekeiviai su jais elgėsi mandagiai, tarp jų pamažu mezgėsi šiltas bendravimas.
Bemaž nuo turgaus įsikūrimo pačių išaugintų kiaulių mėsą į jį veža žibartoniškis Vytautas Plačiakis, Edmundas Marozas iš Sujetų. Trakiškietis Juozas Deksnys ir berčiūnietė Aldona Puronienė parduoda šviežią pieną. Povilas Vinauskas nuo Raguvos nuolat veža pieno produktų. Panevėžiečiai prekiautojai mielai sutiko priimti ūkininkus Pašakarnius iš Biržų rajono Mieliūnų kaimo.
Produktų kokybę tikrina apskrities veterinarijos gydytoja Regina Griauzdienė. Turguje taip pat prekiaujama įvairių firmų duonos bei pyrago gaminiais. Savo produkciją siūlo AB „Panevėžio pienas“ ir „Rokiškio sūris“. Čia įmanoma rasti kalakutienos. Naminius paukščius augina Stetiškių kaimo ūkininkas Vilius Paštukas. Jų ūkio skerdiena šiuo metu prekiauja ūkininko dukra. Artėjant šv. Kalėdoms, V.Paštukas kalakutų mėsa užvertė turgų.
Kai buvo šilta, keletas prekiautojų savo prekes buvo net išsidėstę lauke. Atšalus orams, jie persikraustė į šildomas patalpas. Niekas čia nevaržo pardavėjų. Niekas jiems nebando nustatinėti jų parduodamų prekių kainas.
Turgelyje, netoli Nevėžio upės, sukurtos bemaž 25 darbo vietos. Maždaug pusė čia prekiaujančių žmonių parduoda savo išaugintus maisto produktus. Jais prekiauja patys žemdirbiai ar jų vaikai.
UAB „Prie Nevėžio“ direktorius A.Čepelė neslėpė, jog bendrovė, išnuomojusi patalpas žemės ūkio produkcija prekiaujančiam turgui, tiktai šituo laimi. Pamažu ji taiso savo finansinius reikalus.

Bronius VERTELKA
Panevėžys

© 2003 "XXI amžius"