Lietuva Juozo Polio žvilgsniu

Dailininkas Antanas Račas, Jūratė Adomaitytė, Jadvyga Bieliauskienė ir parodos autorius Juozas Polis Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

„Lietuva – Tėvynė mūsų“ – tokiu pavadinimu Vilniuje, priešais Seimo rūmus įsikūrusiose Sausio 13-osios brolijos patalpose, veikia fotografo Juozo Polio paroda, kurios pirmas albumas buvo išleistas dar 1998 metais, o antras albumas, skirtas autoriaus aštuoniasdešimtmečiui bei nueitam keliui apmąstyti, pasirodė 2000 metais. Paroda, aprėpianti du dešimtmečius labai reikšmingų ir sudėtingų Lietuvai metų, buvo puiki galimybė prisiminti ne tik svarbių įvykių eigą, bet ir pajusti jų dvasią, iš naujo išgyventi atgimusios valstybės džiaugsmą ir skausmą. Albumą „Lietuva – Tėvynė mūsų“ ypač gerai įvertino Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. J.Polio fotografijas galima laikyti tiksliu fotometraščiu, kuriame užfiksuoti svarbiausi politiniai bei visuomeniniai Lietuvos atgimimo įvykiai, vienaip ar kitaip palietę kiekvieną iš mūsų.
Brolijos narė Jūratė Adomaitytė, pristatydama parodą, sakė, kad joje atsispindi pirmieji mūsų valstybės žingsniai, nerimo ir skausmo kupinos dienos, išgyventos kartu su visa tauta, bei džiaugsmo valandos. Parodos autorius užfiksavo pirmojo, 1988 metais vykusio, Persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimo akimirkas bei lyderius, dabar gerai žinomus politikus.
Nuotraukose rasime gyvąjį Baltijos kelią per Lietuvą, Latviją, Estiją, trispalvės vėliavos iškėlimą, mitingą Vingio parke, pirmąją Dainų šventę po nepriklausomybės paskelbimo, Šventojo Tėvo apsilankymą, Rusijos kariuomenės išvedimo dieną bei kitus džiaugsmingus įvykius ir, žinoma, skaudžiausius tautos momentus 1991 metais, susijusius su Medininkų tragedija bei Sausio įvykiais. Pastaroji fotografijų laida bus padovanota Sausio 13-osios brolijai, kuri yra įrengusi pastovią, skirtą tragiškiems įvykiams atminti, ekspoziciją.
Tačiau minėtieji įvykiai – tik viena parodos dalis. J.Polis – laisvas ir romantiškos prigimties menininkas, be galo mylintis savo kraštą, nesiekė sureikšminti skaudžios tautos praeities, o savo fotografijomis labiau siekė poetizuoti Lietuvos miestų ir miestelių grožį, architektūrinius paminklus, šventes, folklorinį ir kultūrinį mūsų krašto savitumą. O ką kalbėti apie nuostabią Lietuvos gamtą, jos lygumas, kalvas ir ežerus, pajūrį ir pustomas kopas! Neringa fotografui yra mieliausias Lietuvos kampelis. Neatsitiktinai šiam kraštui jis paskyrė atskirą albumą „Lietuvos pajūris“. Ypač yra mėgiami J.Polio darbai, fotografuoti iš sraigtasparnio, kuriuose jis lyg paukščio žvilgsniu aprėpia Lietuvos gamtovaizdį.
J.Polis iš viso yra išleidęs dešimt albumų, kurių sėkmingiausias – „Atgimstanti Lietuva“. 1989 metais išleistas 50 tūkst. egzempliorių tiražu, jis buvo išpirktas per nepilnus keturis mėnesius. Kiti fotografo albumai – „Lietuva“ (1986), „Gimtoji žemė Lietuva“ (1988), „Einu per Lietuvą“ (1992), „Kviečia jūrų muziejus“ (1982), „Lietuvos teatrai“ (1998), „Kazys Morkūnas“ (1984) bei kiti taip pat yra gerai vertinami ir įneša svarų indėlį į lietuvių fotografijos meną.
Per visą savo kūrybinę biografiją J.Polis yra surengęs nemažai personalinių parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Vokietijoje, Čekoslovakijoje, JAV (Čikagoje, Medisone, Klivlende). 2001 metais autorius dalyvavo Rytų šalių ambasadų festivalio parodoje Berlyne, o praeitais metais – Lietuvos kultūros dienose Hamburge.
Lietuva gali didžiuotis, kad turi tokių savo kraštui atsidavusių žmonių, kurie savo darbais skleidžia tėvynės meilę, jos grožį, o kartu ir gėrį bei tikėjimą šviesia savo krašto ateitimi. Sausio 13-osios brolijos pirmininkė Jadvyga Bieliauskienė, įvertindama J.Polio parodą, sakė: „Žiūrint į menininko fotografijas matosi, kaip subtiliai autorius myli Lietuvą. Kuo daugiau žiūri, tuo labiau tai jauti. Visi žmonės, ateinantys pažiūrėti parodos, be išimties tai pajunta“.

Lina KLUSAITĖ
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"