Atnaujintas 2003 m. vasario 19 d.
Nr.14
(1118)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir visuomenė
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Žvilgsnis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Valstybė - tai bendras tautos kūrinys, tai laisvų žmonių santara

Šį vakarą kreipiuosi į jus ne tik kaip šalies Prezidentas. Kalbu kaip žmogus, kuriam Vasario 16-oji buvo ir bus brangiausia šventė. Esu iš tų, kurių likimas ir visas sąmoningas gyvenimas pažymėtas Vasario 16-osios ženklu.
Šią dieną su džiaugsmu ir pasididžiavimu šventėme laisvos Lietuvos mokykloje. Su išsivadavimo viltimi ją minėjome nacių ir sovietų okupacijos metais.
Pačiais gūdžiausiais laikais ši diena telkė mus į laisvę ir Lietuvą mylinčių žmonių bendriją. Būtent į tokią bendriją ji turi kviesti ir telkti mus šiandien.
Daugiau nei dešimtmetį gyvename atgavę Tėvynę ir laisvę. Lietuvos nepriklausomybė jau kartais ima atrodyti kaip gamtos dovana – kaip oras, kuriuo kvėpuojame, kaip vanduo, kurį geriame. Net nepastebime, kai retsykiais savo Tėvynę ir savo laisvę imame keiksnoti kaip blogą orą, kuris nuo mūsų nepriklauso. Kartais elgiamės kaip mokiniai, pamiršę istorijos pamokas.
Iš tiesų šiandien esame plačiame pasaulio vieškelyje: jame daug galimybių ir daug bauginančios nežinios. Mums reikia patikimų kelio ženklų, aiškių vertybinių orientyrų, geros atminties ir sąmoningumo, kad viešame kelyje nesukluptume, nemindžiukuotume, bet eitume į priekį – pasitikėdami savimi, Lietuva ir pasauliu.
Būtent Vasario 16-oji nubrėžė patikimas šiuolaikinės Lietuvos gaires. Prieš 85-erius metus savo valstybę atkūrėme ant Vakarų demokratijos pamatų. Tik tvirtai remdamasi į šiuos pamatus, augs ir stiprės dabartinė Lietuva.
„Saugokime sienas“, - įspėjo mus išeidamas šviesios atminties Stasys Lozoraitis. Prie jo žodžių noriu pridėti: saugokime savo laisvę, savo demokratiją. Nes tik demokratinė Lietuva dabarties pasaulyje gali išlikti nepriklausoma. Tik laisvi žmonės, tik atsakingi piliečiai gali išsaugoti tautos ir valstybės laisvę.


Kardinolas ragina saugoti sveikas valstybingumo šaknis

“Budėkime, būkime ryto sargai, kurie stiprūs viltimi budriai laukia aušros”, - tokį šventinį palinkėjimą per Vasario 16-osios pamokslą išsakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Jis sekmadienį Vilniaus Arkikatedroje aukojo šv.Mišias už Tėvynę.
Per šventes ir minėjimus, sakė kardinolas, įprasta daug kalbėti apie garbingą tautos praeitį, apie šių dienų iššūkius. Tai suprantama, nes meilė Tėvynei ragina būti ištikimais ir drąsiais jos gynėjais, gražintojais, puoselėtojais.
Bet šiandien, pabrėžė kardinolas, norisi pažvelgti į šaknis. Medžių šaknys iš pažiūros visos panašios, bet būtent jos augmenijai suteikia savitas formas. Lapai kasmet nukrinta, vaisiai nuskinami, o šaknys brandina naujus žiedus. O koks gi tas mūsų gyvenimo medis? Istorinė atmintis šiandien mums leidžia atpažinti ir iš naujo pamilti pasaulį tokį, koks jis yra. Tai suprasti ypač svarbu stojant į Europos Sąjungą. Ar suvokiame savąją tapatybę? Ar sveikos mūsų tautos šaknys? Ar bus laikomasi amžinųjų tiesų, ar bus puoselėjamas bendrasis gėris? Ar sugebėsime ne tik ištiesę ranką prašyti kitų tautų pagalbos, bet ir oriai bei garbingai pasidalyti savuoju dvasiniu paveldu, kurio Lietuva niekada nestokojo?


Viduržiemio gėlės - generolui J. Žemaičiui

Vasario 16-osios Vilniuje akimirka

Minėdami Valstybės atkūrimo dieną, negalime pamiršti ir 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo Deklaracijos. Tad ir šį sekmadienį prie paminklo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui, šalia Krašto apsaugos ministerijos, susirinko vilniečiai ir sostinės svečiai. Atžygiavo mokomojo pėstininkų bataliono “Geležinis vilkas” garbės sargybos kuopa su Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Jono Žemaičio karo akademijos vėliavomis, su savo istorinėmis kovų vėliavomis atėjo partizanai.
Tylos minute buvo pagerbti visi žuvusieji už Lietuvos laisvę. Iškilmingu ceremonialu prie paminklo generolui J. Žemaičiui buvo padėtos gėlių puokštės.
“Kaip gražiai apšviečia saulė Šv. Jonų bažnyčios bokštus, kokie gražūs karių veidai, - sakė krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas. - Mes prisimename tuos, kurie kovojo, kai vilties buvo mažai, kai galimybių buvo mažai. Jie galvojo apie ateitį - apie būsimą Lietuvos valstybę”. Šių dienų Lietuvai viceministras palinkėjo būti ne provincija. “Būkime tie, – pabrėžė J. Gečas, kurie su visu pasauliu kuria būsimą pasaulį”.


Trys prezidentai Kaune

Trys prezidentai ir arkivyskupas Prezidentūros balkone

Po beveik 63 metų pertraukos Kaune, virš buvusios Prezidentūros, sekmadienį vėl plazdėjo Prezidento vėliava. Paskutinį kartą kauniečiai ją matė prieš sovietų okupaciją – 1940 m. birželio 15 d. Suremontuotą prieškario laikų Lietuvos vadovų rezidenciją apžiūrėjo trys prezidentai – Valdas Adamkus, Algirdas Brazauskas ir Rolandas Paksas, taip pat Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Aukštus svečius Kaunas pasveikino senovinės patrankos šūviu. Šalies vadovas V.Adamkus pasveikino kelis tūkstančius kauniečių Valstybės atkūrimo dienos proga.
Senoji Prezidentūra Kaune buvo remontuojama nuo 1997 metų, bet dėl lėšų stygiaus darbai nevyko net 20 mėnesių. Namui atnaujinti buvo išleista 5,1 mln. litų. Statinį pašventino arkivyskupas S.Tamkevičius.
Kaune buvo ir daugiau linksmų šventės renginių. Vienybės aikštėje, kur vidurdienį vyko Valstybės atkūrimo dienos minėjimas, studentais sumanė iš trijų tūkstančių geltonų, žalių ir raudonų balionų suformuoti didžiausią šalies vėliavą.
Pro Laisvės paminklą Vienybės aikštėje žygiavo kariai, praskrido kovinis lėktuvas.


Susitikimas su Ala Dudajeva

Lietuva, per penkiasdešimt okupacijos metų išsaugojusi laisvės troškimą, gerai supranta tautas, pakilusias į išsivadavimo kovą, remia jų teisėtą norą būti laisvoms, pagal galimybes padeda. Tuo galima paaiškinti draugiškai tiesiamą lietuvių ranką čečėnų tautai, kurios nuostata „geriau žūti, bet ne vergauti“ primena mūsų pokario partizanų apsisprendimą.
Vasario 5 dieną Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės rėmimo Vilniaus komitetas sostinės žmones, draugiškai nusiteikusius kovojančios Čečėnijos atžvilgiu, pakvietė į susitikimą su pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo našle, poete ir dailininke, Ala Dudajeva.
Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės rėmimo Vilniaus komiteto pirmininkė Angelė Gelumbauskaitė patikino: „Dirbame ir dirbsime tol, kol bus išlaisvinta Čečėnija“. Komiteto narys Leonas Kerosierius priminė Rusijos įvykdytas piktadarybes Čečėnijoje. Rusiją įvardijo kaip teroristinę valstybę, žudančią vaikus ir senelius, negalinčius gintis. „Rusiją reikia priversti padengti nuotolius, padarytus Čečėnijai“, - sakė L.Kerosierius.