|
Valstybė
- tai bendras tautos kūrinys, tai laisvų žmonių santara
Šį vakarą kreipiuosi į jus ne
tik kaip šalies Prezidentas. Kalbu kaip žmogus, kuriam Vasario
16-oji buvo ir bus brangiausia šventė. Esu iš tų, kurių likimas
ir visas sąmoningas gyvenimas pažymėtas Vasario 16-osios ženklu.
Šią dieną su džiaugsmu ir pasididžiavimu šventėme laisvos Lietuvos
mokykloje. Su išsivadavimo viltimi ją minėjome nacių ir sovietų
okupacijos metais.
Pačiais gūdžiausiais laikais ši diena telkė mus į laisvę ir Lietuvą
mylinčių žmonių bendriją. Būtent į tokią bendriją ji turi kviesti
ir telkti mus šiandien.
Daugiau nei dešimtmetį gyvename atgavę Tėvynę ir laisvę. Lietuvos
nepriklausomybė jau kartais ima atrodyti kaip gamtos dovana
kaip oras, kuriuo kvėpuojame, kaip vanduo, kurį geriame. Net nepastebime,
kai retsykiais savo Tėvynę ir savo laisvę imame keiksnoti kaip
blogą orą, kuris nuo mūsų nepriklauso. Kartais elgiamės kaip mokiniai,
pamiršę istorijos pamokas.
Iš tiesų šiandien esame plačiame pasaulio vieškelyje: jame daug
galimybių ir daug bauginančios nežinios. Mums reikia patikimų
kelio ženklų, aiškių vertybinių orientyrų, geros atminties ir
sąmoningumo, kad viešame kelyje nesukluptume, nemindžiukuotume,
bet eitume į priekį pasitikėdami savimi, Lietuva ir pasauliu.
Būtent Vasario 16-oji nubrėžė patikimas šiuolaikinės Lietuvos
gaires. Prieš 85-erius metus savo valstybę atkūrėme ant Vakarų
demokratijos pamatų. Tik tvirtai remdamasi į šiuos pamatus, augs
ir stiprės dabartinė Lietuva.
Saugokime sienas, - įspėjo mus išeidamas šviesios atminties
Stasys Lozoraitis. Prie jo žodžių noriu pridėti: saugokime savo
laisvę, savo demokratiją. Nes tik demokratinė Lietuva dabarties
pasaulyje gali išlikti nepriklausoma. Tik laisvi žmonės, tik atsakingi
piliečiai gali išsaugoti tautos ir valstybės laisvę.
|
|
Kardinolas
ragina saugoti sveikas valstybingumo šaknis
Budėkime, būkime ryto sargai, kurie
stiprūs viltimi budriai laukia aušros, - tokį šventinį palinkėjimą
per Vasario 16-osios pamokslą išsakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas
kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Jis sekmadienį Vilniaus Arkikatedroje
aukojo šv.Mišias už Tėvynę.
Per šventes ir minėjimus, sakė kardinolas, įprasta daug kalbėti
apie garbingą tautos praeitį, apie šių dienų iššūkius. Tai suprantama,
nes meilė Tėvynei ragina būti ištikimais ir drąsiais jos gynėjais,
gražintojais, puoselėtojais.
Bet šiandien, pabrėžė kardinolas, norisi pažvelgti į šaknis. Medžių
šaknys iš pažiūros visos panašios, bet būtent jos augmenijai suteikia
savitas formas. Lapai kasmet nukrinta, vaisiai nuskinami, o šaknys
brandina naujus žiedus. O koks gi tas mūsų gyvenimo medis? Istorinė
atmintis šiandien mums leidžia atpažinti ir iš naujo pamilti pasaulį
tokį, koks jis yra. Tai suprasti ypač svarbu stojant į Europos Sąjungą.
Ar suvokiame savąją tapatybę? Ar sveikos mūsų tautos šaknys? Ar
bus laikomasi amžinųjų tiesų, ar bus puoselėjamas bendrasis gėris?
Ar sugebėsime ne tik ištiesę ranką prašyti kitų tautų pagalbos,
bet ir oriai bei garbingai pasidalyti savuoju dvasiniu paveldu,
kurio Lietuva niekada nestokojo?
|
|
Viduržiemio
gėlės - generolui J. Žemaičiui
|
Vasario 16-osios Vilniuje
akimirka |
Minėdami Valstybės atkūrimo dieną,
negalime pamiršti ir 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Lietuvos
Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo Deklaracijos. Tad ir šį
sekmadienį prie paminklo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos
prezidiumo pirmininkui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui, šalia
Krašto apsaugos ministerijos, susirinko vilniečiai ir sostinės svečiai.
Atžygiavo mokomojo pėstininkų bataliono Geležinis vilkas garbės
sargybos kuopa su Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Jono Žemaičio
karo akademijos vėliavomis, su savo istorinėmis kovų vėliavomis
atėjo partizanai.
Tylos minute buvo pagerbti visi žuvusieji už Lietuvos laisvę. Iškilmingu
ceremonialu prie paminklo generolui J. Žemaičiui buvo padėtos gėlių
puokštės.
Kaip gražiai apšviečia saulė Šv. Jonų bažnyčios bokštus, kokie
gražūs karių veidai, - sakė krašto apsaugos viceministras Jonas
Gečas. - Mes prisimename tuos, kurie kovojo, kai vilties buvo mažai,
kai galimybių buvo mažai. Jie galvojo apie ateitį - apie būsimą
Lietuvos valstybę. Šių dienų Lietuvai viceministras palinkėjo būti
ne provincija. Būkime tie, pabrėžė J. Gečas, kurie su visu pasauliu
kuria būsimą pasaulį. |
|
Trys
prezidentai Kaune
|
Trys prezidentai ir arkivyskupas Prezidentūros
balkone
|
Po beveik 63 metų pertraukos Kaune,
virš buvusios Prezidentūros, sekmadienį vėl plazdėjo Prezidento
vėliava. Paskutinį kartą kauniečiai ją matė prieš sovietų okupaciją
1940 m. birželio 15 d. Suremontuotą prieškario laikų Lietuvos
vadovų rezidenciją apžiūrėjo trys prezidentai Valdas Adamkus,
Algirdas Brazauskas ir Rolandas Paksas, taip pat Kauno arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius.
Aukštus svečius Kaunas pasveikino senovinės patrankos šūviu. Šalies
vadovas V.Adamkus pasveikino kelis tūkstančius kauniečių Valstybės
atkūrimo dienos proga.
Senoji Prezidentūra Kaune buvo remontuojama nuo 1997 metų, bet dėl
lėšų stygiaus darbai nevyko net 20 mėnesių. Namui atnaujinti buvo
išleista 5,1 mln. litų. Statinį pašventino arkivyskupas S.Tamkevičius.
Kaune buvo ir daugiau linksmų šventės renginių. Vienybės aikštėje,
kur vidurdienį vyko Valstybės atkūrimo dienos minėjimas, studentais
sumanė iš trijų tūkstančių geltonų, žalių ir raudonų balionų suformuoti
didžiausią šalies vėliavą.
Pro Laisvės paminklą Vienybės aikštėje žygiavo kariai, praskrido
kovinis lėktuvas. |
|
Susitikimas
su Ala Dudajeva
Lietuva, per penkiasdešimt okupacijos
metų išsaugojusi laisvės troškimą, gerai supranta tautas, pakilusias
į išsivadavimo kovą, remia jų teisėtą norą būti laisvoms, pagal
galimybes padeda. Tuo galima paaiškinti draugiškai tiesiamą lietuvių
ranką čečėnų tautai, kurios nuostata geriau žūti, bet ne vergauti
primena mūsų pokario partizanų apsisprendimą.
Vasario 5 dieną Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės
rėmimo Vilniaus komitetas sostinės žmones, draugiškai nusiteikusius
kovojančios Čečėnijos atžvilgiu, pakvietė į susitikimą su pirmojo
Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo našle, poete ir dailininke,
Ala Dudajeva.
Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės rėmimo Vilniaus
komiteto pirmininkė Angelė Gelumbauskaitė patikino: Dirbame ir
dirbsime tol, kol bus išlaisvinta Čečėnija. Komiteto narys Leonas
Kerosierius priminė Rusijos įvykdytas piktadarybes Čečėnijoje. Rusiją
įvardijo kaip teroristinę valstybę, žudančią vaikus ir senelius,
negalinčius gintis. Rusiją reikia priversti padengti nuotolius,
padarytus Čečėnijai, - sakė L.Kerosierius.
|
|