Atnaujintas 2003 m. vasario 19 d.
Nr.14
(1118)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir visuomenė
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Žvilgsnis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Lietuva Juozo Polio žvilgsniu

Dailininkas Antanas Račas, Jūratė Adomaitytė, Jadvyga Bieliauskienė
ir parodos autorius Juozas Polis

„Lietuva – Tėvynė mūsų“ – tokiu pavadinimu Vilniuje, priešais Seimo rūmus įsikūrusiose Sausio 13-osios brolijos patalpose, veikia fotografo Juozo Polio paroda, kurios pirmas albumas buvo išleistas dar 1998 metais, o antras albumas, skirtas autoriaus aštuoniasdešimtmečiui bei nueitam keliui apmąstyti, pasirodė 2000 metais. Paroda, aprėpianti du dešimtmečius labai reikšmingų ir sudėtingų Lietuvai metų, buvo puiki galimybė prisiminti ne tik svarbių įvykių eigą, bet ir pajusti jų dvasią, iš naujo išgyventi atgimusios valstybės džiaugsmą ir skausmą. Albumą „Lietuva – Tėvynė mūsų“ ypač gerai įvertino Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. J.Polio fotografijas galima laikyti tiksliu fotometraščiu, kuriame užfiksuoti svarbiausi politiniai bei visuomeniniai Lietuvos atgimimo įvykiai, vienaip ar kitaip palietę kiekvieną iš mūsų.
Brolijos narė Jūratė Adomaitytė, pristatydama parodą, sakė, kad joje atsispindi pirmieji mūsų valstybės žingsniai, nerimo ir skausmo kupinos dienos, išgyventos kartu su visa tauta, bei džiaugsmo valandos. Parodos autorius užfiksavo pirmojo, 1988 metais vykusio, Persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimo akimirkas bei lyderius, dabar gerai žinomus politikus.

lgiausių metų – kompozitorei

Kompozitorė Dalia Kairaitytė

„Šiandien jaudinuosi kaip prieš kokius 40 metų, kai šioje scenoje laikiau stojamąjį egzaminą, - kaip visada originaliai savo kalbą pradėjo aktorė Rūta Staliliūnaitė. – Nors ne egzaminas, bet kompozitorės Dalios Kairaitytės pusamžis, todėl turi būti linksma ir liūdėti nereikia, nes likimas, lemtis mums dovanoja nepaprastai gražią progą stabtelėti prie tėvynės dukters, ties mūsų sesers, muzikologės, kompozitorės D.Kairaitytės pačiu gyvenimo vidudieniu. Pabandykime nutapyti jos portretą… Manau, mums pasiseks tai atlikti ir pagal natas, ir pagal teptuko brūkštelėjimą, potėpį, ir portretas išeis tikslus: muzikologė, kompozitorė, poetė“.
Muzikinį portretą pirmosios pradėjo „piešti“ dainininkė Sabina Martinaitytė ir pianistė Audronė Eitmanavičiūtė. „Ave Maria“ balsui ir fortepijonui susirinkusieji sutiko lyg pirmąjį gimtadienio šampano šūvį…
O neseniai taip pat jubiliejinį gimtadienį atšventusi aktorė R.Staliliūnaitė savo nepakartojamu balsu skaitė paprastą ir visiems gerai suprantamą poeziją – pačios D.Kairaitytės sukurtus posmus. Todėl į jubiliatės talentų rinkinį galima įdėti dar vieną – poetė.

Amerikos lietuviams – „Karaliaus Mindaugo karūna“

Šie metai neeiliniai visiems pasaulio lietuviams - jubiliejiniai karaliaus Mindaugo karūnavimo metai. Dar pernai metais Amerikos lietuvių bendrijos Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė iš Čikagos paskambino Kauno dramos teatro aktoriui Egidijui Stancikui ir paprašė parengti programą, skirtą būtent šiai neeilinei datai pažymėti ir atvežti ją Amerikos lietuviams, pasklidusiems po visas Jungtines Valstijas nuo Ramiojo iki Atlanto vandenyno. Kelionė tolima, gastrolių laikas ilgas - beveik trys mėnesiai, todėl suprantama, kad tai brangus malonumas tiek mūsų menininkams, tiek JAV Lietuvių bendrijai ir laiko, ir finansiniu atžvilgiu. JAV Lietuvių bendrija neturi galimybės tokioms ilgoms gastrolėms pakviesti didelį kolektyvą, todėl kviečia du menininkus: jiems jau žinomą aktorių ir skaitovą E.Stanciką bei jauną kompozitorių Raigardą Tautkų, ką tik debiutavusį Kauno dramos teatre miuziklu „Laisvės alėja - sekmadienis“, o Amerikos lietuviams žinomą kaip jų mėgstamo Tautkų ansamblio „Rondo“, gastroliavusio po Valstijas, vieno iš vadovų sūnų.
Medžiagą programai rinko, dėliojo ir režisavo aktorius E.Stancikas, o kompozitorius R.Tautkus specialiai šiai programai sukūrė muziką. Tai bus istorinė apžvalga, prisiminimai ir pamąstymai, kokia tuo metu buvo Lietuva; Leonardo Andriekaus, Justino Marcinkevičiaus, Roberto Keturakio ir kitų poetų eilėraščiai, skirti karaliui Mindaugui ir jo karūnavimo temai. Abu menininkai nori į karalių Mindaugą pažvelgti kaip į kūrėją, kuris po dalelę kūrė Lietuvą.