Atnaujintas 2003 m. vasario 19 d.
Nr.14
(1118)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir visuomenė
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Žvilgsnis



PRIEDAI


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Viduržiemio gėlės - generolui J. Žemaičiui

Šiame numeryje:

Valstybė - tai bendras tautos kūrinys, tai laisvų žmonių santara

Kardinolas ragina saugoti sveikas valstybingumo šaknis

Susitikimas su Ala Dudajeva

Amerikos lietuviams – „Karaliaus Mindaugo karūna“

Lietuvių godos (1)

Pusmetis be laisvės šauklio

Poeto Bernardo Brazdžionio laiškai – brangi šeimos relikvija

Politinės arenos gladiatoriai

Mums pasirinkti!

Tokios knygos nedėsiu į lentyną

Popiežius primena sveikatos apsaugos pastoracijos prioritetus

Bažnyčia dalyvauja bioetikos problemų diskusijose

Vasario 16-osios Vilniuje akimirka

Minėdami Valstybės atkūrimo dieną, negalime pamiršti ir 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo Deklaracijos. Tad ir šį sekmadienį prie paminklo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui, šalia Krašto apsaugos ministerijos, susirinko vilniečiai ir sostinės svečiai. Atžygiavo mokomojo pėstininkų bataliono “Geležinis vilkas” garbės sargybos kuopa su Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Jono Žemaičio karo akademijos vėliavomis, su savo istorinėmis kovų vėliavomis atėjo partizanai.
Tylos minute buvo pagerbti visi žuvusieji už Lietuvos laisvę. Iškilmingu ceremonialu prie paminklo generolui J. Žemaičiui buvo padėtos gėlių puokštės.
“Kaip gražiai apšviečia saulė Šv. Jonų bažnyčios bokštus, kokie gražūs karių veidai, - sakė krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas. - Mes prisimename tuos, kurie kovojo, kai vilties buvo mažai, kai galimybių buvo mažai. Jie galvojo apie ateitį - apie būsimą Lietuvos valstybę”. Šių dienų Lietuvai viceministras palinkėjo būti ne provincija. “Būkime tie, – pabrėžė J. Gečas, kurie su visu pasauliu kuria būsimą pasaulį”.


Trys prezidentai Kaune

Trys prezidentai ir arkivyskupas Prezidentūros balkone

Po beveik 63 metų pertraukos Kaune, virš buvusios Prezidentūros, sekmadienį vėl plazdėjo Prezidento vėliava. Paskutinį kartą kauniečiai ją matė prieš sovietų okupaciją – 1940 m. birželio 15 d. Suremontuotą prieškario laikų Lietuvos vadovų rezidenciją apžiūrėjo trys prezidentai – Valdas Adamkus, Algirdas Brazauskas ir Rolandas Paksas, taip pat Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Aukštus svečius Kaunas pasveikino senovinės patrankos šūviu. Šalies vadovas V.Adamkus pasveikino kelis tūkstančius kauniečių Valstybės atkūrimo dienos proga.
Senoji Prezidentūra Kaune buvo remontuojama nuo 1997 metų, bet dėl lėšų stygiaus darbai nevyko net 20 mėnesių. Namui atnaujinti buvo išleista 5,1 mln. litų. Statinį pašventino arkivyskupas S.Tamkevičius.
Kaune buvo ir daugiau linksmų šventės renginių. Vienybės aikštėje, kur vidurdienį vyko Valstybės atkūrimo dienos minėjimas, studentais sumanė iš trijų tūkstančių geltonų, žalių ir raudonų balionų suformuoti didžiausią šalies vėliavą.
Pro Laisvės paminklą Vienybės aikštėje žygiavo kariai, praskrido kovinis lėktuvas.


Lietuva Juozo Polio žvilgsniu

Dailininkas Antanas Račas, Jūratė Adomaitytė, Jadvyga Bieliauskienė
ir parodos autorius Juozas Polis

„Lietuva – Tėvynė mūsų“ – tokiu pavadinimu Vilniuje, priešais Seimo rūmus įsikūrusiose Sausio 13-osios brolijos patalpose, veikia fotografo Juozo Polio paroda, kurios pirmas albumas buvo išleistas dar 1998 metais, o antras albumas, skirtas autoriaus aštuoniasdešimtmečiui bei nueitam keliui apmąstyti, pasirodė 2000 metais. Paroda, aprėpianti du dešimtmečius labai reikšmingų ir sudėtingų Lietuvai metų, buvo puiki galimybė prisiminti ne tik svarbių įvykių eigą, bet ir pajusti jų dvasią, iš naujo išgyventi atgimusios valstybės džiaugsmą ir skausmą. Albumą „Lietuva – Tėvynė mūsų“ ypač gerai įvertino Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. J.Polio fotografijas galima laikyti tiksliu fotometraščiu, kuriame užfiksuoti svarbiausi politiniai bei visuomeniniai Lietuvos atgimimo įvykiai, vienaip ar kitaip palietę kiekvieną iš mūsų.
Brolijos narė Jūratė Adomaitytė, pristatydama parodą, sakė, kad joje atsispindi pirmieji mūsų valstybės žingsniai, nerimo ir skausmo kupinos dienos, išgyventos kartu su visa tauta, bei džiaugsmo valandos. Parodos autorius užfiksavo pirmojo, 1988 metais vykusio, Persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimo akimirkas bei lyderius, dabar gerai žinomus politikus.


Visą laiką tikėjau, kad Lietuva bus laisva

Jadvyga Bieliauskienė

Vasario 16-oji į kiekvieno lietuvio sąmonę yra įbrėžusi įsimintinų įvykių. Kalbamės su viena rezistencijos dalyve Jadvyga BIELIAUSKIENE.

Kuri Vasario 16-oji jums labiausiai įstrigo į atmintį?

Vasario 16-oji man yra daugiareikšmė. Pirmiausia tai - Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo diena. Bene pati įsimintiniausia man yra 1948 metų vasario 16-oji. Nuo tos datos praėjo daugiau nei pusė amžiaus, bet savo dvasios akimis, regis, viską matau taip, kaip tuomet buvo.
Mano tėvų sodyba Rūdaičių kaime (Kretingos valsčius) stovėjo ant kalniuko. Iki miškelio buvo beveik kilometras. Šventės išvakarėse, tai yra iš vasario 15-osios į vasario 16-ąją, tėvų namuose Žemaičių apygardos “Kardo” rinktinės Palangos “Nerimanto” kuopos partizanai šventė Vasario 16-osios 30-metį. Vyrų susirinko per trisdešimt. Namai atrodė saugūs. Tų pačių metų sausio 9 dieną tėvas buvo davęs ryšininko priesaiką, gavo Mėnulio slapyvardį. Mano antroji motina, mirusios mamos pusseserė, taigi mano teta, buvo labai gera šeimininkė. Ant stalo buvo pridėta skanių valgių.


lgiausių metų – kompozitorei

Kompozitorė Dalia Kairaitytė

„Šiandien jaudinuosi kaip prieš kokius 40 metų, kai šioje scenoje laikiau stojamąjį egzaminą, - kaip visada originaliai savo kalbą pradėjo aktorė Rūta Staliliūnaitė. – Nors ne egzaminas, bet kompozitorės Dalios Kairaitytės pusamžis, todėl turi būti linksma ir liūdėti nereikia, nes likimas, lemtis mums dovanoja nepaprastai gražią progą stabtelėti prie tėvynės dukters, ties mūsų sesers, muzikologės, kompozitorės D.Kairaitytės pačiu gyvenimo vidudieniu. Pabandykime nutapyti jos portretą… Manau, mums pasiseks tai atlikti ir pagal natas, ir pagal teptuko brūkštelėjimą, potėpį, ir portretas išeis tikslus: muzikologė, kompozitorė, poetė“.
Muzikinį portretą pirmosios pradėjo „piešti“ dainininkė Sabina Martinaitytė ir pianistė Audronė Eitmanavičiūtė. „Ave Maria“ balsui ir fortepijonui susirinkusieji sutiko lyg pirmąjį gimtadienio šampano šūvį…
O neseniai taip pat jubiliejinį gimtadienį atšventusi aktorė R.Staliliūnaitė savo nepakartojamu balsu skaitė paprastą ir visiems gerai suprantamą poeziją – pačios D.Kairaitytės sukurtus posmus. Todėl į jubiliatės talentų rinkinį galima įdėti dar vieną – poetė.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija