XXI amžius

Viduržiemio gėlės - generolui J. Žemaičiui

Vasario 16-osios Vilniuje akimirka

Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotrauka

Minėdami Valstybės atkūrimo dieną, negalime pamiršti ir 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo Deklaracijos. Tad ir šį sekmadienį prie paminklo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui, šalia Krašto apsaugos ministerijos, susirinko vilniečiai ir sostinės svečiai. Atžygiavo mokomojo pėstininkų bataliono “Geležinis vilkas” garbės sargybos kuopa su Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos Jono Žemaičio karo akademijos vėliavomis, su savo istorinėmis kovų vėliavomis atėjo partizanai.
Tylos minute buvo pagerbti visi žuvusieji už Lietuvos laisvę. Iškilmingu ceremonialu prie paminklo generolui J. Žemaičiui buvo padėtos gėlių puokštės.
“Kaip gražiai apšviečia saulė Šv. Jonų bažnyčios bokštus, kokie gražūs karių veidai, - sakė krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas. - Mes prisimename tuos, kurie kovojo, kai vilties buvo mažai, kai galimybių buvo mažai. Jie galvojo apie ateitį - apie būsimą Lietuvos valstybę”. Šių dienų Lietuvai viceministras palinkėjo būti ne provincija. “Būkime tie, – pabrėžė J. Gečas, kurie su visu pasauliu kuria būsimą pasaulį”.
“Būkime stiprūs, nepasiduokime pesimizmui”, - prie paminklo generolui J. Žemaičiui visiems linkėjo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio pirmininkas Jonas Čeponis.
Ypatingą istorinę 1918 m. vasario 16-osios Valstybės atkūrimo Akto ir 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos reikšmę pabrėžė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvos Respublikos Seimo narys profesorius Vytautas Landsbergis.
Šventiškai pasipuošę žmonės užtvindė senąją mūsų sostinės Pilies gatvę. Kiekvienas stengėsi kuo arčiau prieiti prie pastato, dabar vadinamo Lietuvos nepriklausomybės signatarų namais, kurio viename iš kambarių 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Valstybės atkūrimo Aktas.
Nuaidėjus fanfaroms, iš namo balkono buvo skaitomas to istorinio dokumento tekstas, vardijamos visų jį pasirašiusiųjų dvidešimties signatarų pavardės, kiekvieną jų pagerbiant varpo dūžiu.

Pagal Eltą