Atnaujintas 2003 m. vasario 19 d.
Nr.14
(1118)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir visuomenė
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Žvilgsnis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Susitikimas su Ala Dudajeva

Lietuva, per penkiasdešimt okupacijos metų išsaugojusi laisvės troškimą, gerai supranta tautas, pakilusias į išsivadavimo kovą, remia jų teisėtą norą būti laisvoms, pagal galimybes padeda. Tuo galima paaiškinti draugiškai tiesiamą lietuvių ranką čečėnų tautai, kurios nuostata „geriau žūti, bet ne vergauti“ primena mūsų pokario partizanų apsisprendimą.
Vasario 5 dieną Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės rėmimo Vilniaus komitetas sostinės žmones, draugiškai nusiteikusius kovojančios Čečėnijos atžvilgiu, pakvietė į susitikimą su pirmojo Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo našle, poete ir dailininke, Ala Dudajeva.
Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Nepriklausomybės rėmimo Vilniaus komiteto pirmininkė Angelė Gelumbauskaitė patikino: „Dirbame ir dirbsime tol, kol bus išlaisvinta Čečėnija“. Komiteto narys Leonas Kerosierius priminė Rusijos įvykdytas piktadarybes Čečėnijoje. Rusiją įvardijo kaip teroristinę valstybę, žudančią vaikus ir senelius, negalinčius gintis. „Rusiją reikia priversti padengti nuotolius, padarytus Čečėnijai“, - sakė L.Kerosierius.
A.Dudajeva padėkojo lietuvių tautai ir komitetui už teisėtos kovos rėmimą. Ji sakė: „Vyksta nepaskelbtas, slaptas, bet labai žiaurus karas. Naikinami taikūs gyventojai, žiauriausiomis priemonėmis norima palaužti Čečėnijos dvasią. Mūsų maža šalis kėlė ir kelia pavergtų tautų norą išsivaduoti. Mes esame joms pavyzdys. Maža čečėnų tauta bando Rusiją apsaugoti nuo fašizmo. Dabar kalbama apie referendumą. Koks gali būti referendumas, kai tėvynėje gyvena tik 220 tūkst. žmonių? 300 tūkst. išžudyta, daug išvaryta iš tėvynės, kai kurie patys pasitraukė. Tuo tarpu Rusijos kariuomenės Čečėnijoje yra apie milijoną aštuoniasdešimt tūkstančių karių“.
A.Dudajeva pristatė savo solidžią knygą „Milijonas pirmas“, kuri jau išversta į estų ir prancūzų kalbas. Dedamos pastangos rasti lėšų ir išleisti ją lietuvių kalba. Tai knyga apie Dž.Dudajevą. Gausi Dudajevų šeima, tremtis į Kazachstaną, tėvo pastangos nuo bado mirties išgelbėti vaikus - tokia buvo daugelio čečėnų šeimų lemtis. Paskui - kova už laisvę. „Jis kovojo, neturėjo laiko rašyti. Kovų dienoraštį rašiau aš. Jis buvo karys ir politikas, vykdęs žmonių valią. Liaudis pareikalavo laisvės, jis atsistojo kovos priekyje. Pirmaisiais prezidentavimo metais žmonės jam sakė: „Esate pirmasis generolas“. Jis atsakydavo: „Kiekvienas čečėnas yra generolas. Aš - pirmasis milijonas“. Todėl ir knygą pavadinau „Milijonas pirmas“, - pasakojo A.Dudajeva. Ji deklamavo savo sukurtus eilėraščius, skaitė knygos ištraukas.
Susitikimo pabaigoje viešnia kalbėjo: „Mes giname savo vaikus ir teisę gyventi. Mes niekam nelinkime blogio. Tautas turi jungti ne religija, ne politika - tik demokratija, demokratiniai ryšiai tarp miestų, tarp tautų. Dievas yra, Jis mato ir viską žino. Tik sąžiningu darbu uždirbti pinigai atneša laimę. Kruvini pinigai niekam laimės neatneš. Brutalia jėga užgrobtos žemės, miestai… Už tai teks atsakyti prieš Dievą“.
Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas A.Dudajevai įteikė gėlių ir Antikomunistinio kongreso - Vilniaus tribunolo išleistą medžiagą, sudėtą į solidžią knygą. Išlydėdami viešnią lietuviai sakė: „Mes tikime, kad čečėnų tauta išsikovos laisvę, ir jūsų tėvynė pakils iš pelenų. Karžygiai žūsta, bet nemiršta“.

Aldona KAČERAUSKIENĖ
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija