Tokios knygos nedėsiu į
lentyną
Uteniškių krašto sambūrio Indraja prezidentui
A.Šalteniui
Prašau priimti šią knygą - Mariaus
Ivaškevičiaus romaną Žali į Indrijos fondą. Mano knygų lentynoje
jai vietos nėra.
Tai juodų prisiminimų ir melo rašliava apie įžymiuosius Lietuvos
laisvės kovotojus. Tai žuvusiųjų už laisvę išniekinimas. Autorius
rezga savo iškrypėliškus horizontalius jausmus (kitokių, matyt,
jis ir neturi) ir lipina prie tų, kurie jau patys negali gintis.
Nepavyks, M.Ivaškevičiau: jie - kovotojai - buvo ir liks didvyriai,
o tamsta - tik šmeižikas.
Kokių sutapimų įvyko sausio 25 dieną! Mokslų akademija: vyksta
A.Sniečkaus garbintojų konferencija. Jų pirmtakų pajėgos toje
nutolusioje gūdumoje buvo NKVD daliniai ir stribai. Jie medžiojo
Joną Žemaitį.
Dailės akademija: įteikiama literatūrinė Indrajos 1000 litų
premija M.Ivaškevičiui, nes jis tebetęsia kovą prieš J.Žemaitį.
Mariaus pajėgos: prasimanymai, šmeižtai ir nešvankybės, o nuo
šios dienos ir Indrajos premija. Gerb. A.Šalteni, jūs sausio
25 dieną kalbėjote: Gerai, kad už Akademijos durų pasilieka politika
ir nesutarimai.
Ar jaunasis Marius irgi tai paliko? Ne, jis su šia knyga (argi
Žali išvis knyga?) atsinešė purvą ir nemeilę. O kokią nemeilę
jis pasės su savo perlais Utenos krašte? Indraja, premijuodama
autorių, suteikė jam ir įpareigojimą jūsų krašte, literatūriniuose
susitikimuose su moksleiviais, visuomene, skleisti ir ugdyti ką?
Argi skleisti Žalių melą ir nešvankybes? O kas ravės?
Prašau priimti šią knygą-purvą, jūs ją premijavote.
Jonas MONTVILA
© 2003 "XXI amžius"