Atnaujintas 2003 m. kovo 19 d.
Nr.22
(1126)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Darbai
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Žiniasklaida


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ar iš tikrųjų Lietuvai reikia naujo dienraščio?

Tokios abejonės kilo perskaičius „Drauge“ A.Naujokaičio straipsnį „Lietuvai reikia naujo dienraščio“ („Draugas“. 2002 gruodžio 21 d.).
Manau, kad nereikia. Mažai valstybei, kokia esame, penkių dienraščių ir dar kelių šimtų juos papildančių kitų leidinių - per akis. Visiems skoniams ir visiems interesams. Net keturi dienraščiai kairiųjų - „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“ ir „Kauno diena“. Vienintelis „Lietuvos aidas“ - dešiniosios orientacijos dienraštis. Pirmieji keturi, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, galingu choru traukė, kaip blogai esą nepriklausomoje Lietuvoje ir koks „aukso amžius“ buvo sovietijoje. Nostalgija komunizmui - visų keturių tų dienraščių nuostata. Turi jie ir skirtumų. „Lietuvos rytas“ mėgaudamasis aprašinėja nusikaltėlius, nusikaltimų metodus ir net patį procesą, žmogžudys paskelbtas herojumi ir kuo daugiau jis žmonių nužudęs, tuo gražesnė jo fotonuotrauka publikuojama pirmame dienraščio puslapyje.
„Respublika“ savo nuodingu sarkazmu neturi sau lygių. Lietuva čia vaizduojama moraliniu liūnu, iš kurios beviltiška išsikapstyti. Ir dėl viso to kaltas ne kas nors kitas, o atkurta nepriklausomybė ir jos architektas prof.Vytautas Landsbergis. Dar labai kaltas akad. Zigmas Zinkevičius, kad jis mokyklose bandė atkurti lietuvybę, ir labai blogi konservatoriai, kad jie stengiasi bet kokia kaina stiprinti Lietuvos valstybingumą.

Žengiame į pavasarį
Įvairūs pamąstymai

Nušliaužė, nurėpliojo paskutinio mūšio – Prezidento rinkimų tankai ir buldozeriai. Liko dykumos, „kaip jūra plačios“. Plačios politinės dykumos Lietuvoje, tuščia ir nyku. Tik nuo aukšto kalno žvalgosi visada tvirtas A.Brazauskas, nepaliečiamas ir apsukrus, kartais nuskubąs į viešbutį naujos žmonos, Kristinos, rūpesčiais paguosti. Jis vienas kol kas liko politinių tyrumų laimėtoju, atsparus kaip Stelmužės ąžuolas prieš kelis šimtus metų.
Platybėse akis mėto ir R.Paksas, rūpesčių užgraužtas. Ką daryti su neįvykdomais pažadais, kiek didinti pensijas, nuo ko pradėti tvarkos įvedimą? Ar jau dabar išnaikinti skurdą kaimuose, ar dar kiek palaukti? Juk gali atsirasti vienas kitas neišmanėlis, kuris priešrinkimines Pakso šnekas prisimins ir apie jas prabils. Ir kitų galvosūkių atsiranda. Ateis iš ES 2004-2006 metų laikotarpiui pinigai, R.Paksui žadėjus, bet nespėjus daugiau išsiderėti. Ne tiek daug, tik 1352 litai kiekvienam gyventojui. Bet kai tų gyventojų yra per tris milijonus, susidarys krūva litų. Tai jau šis tas, korumpuoti valdininkai galėtų pasistatyti gražių vilų, jų žmonos prisisteigtų įvairių įmonėlių. Taigi R.Paksui, širdingam vargdienių užtarėjui, kietam tvarkdariui, reikės spręsti, kiek tų korumpuotų vilų leisti ir kaip skaidriai sunaudoti likusius pinigus. Visuomenė viliasi, kad sprendimai bus geri. Naujas Lietuvos Prezidentas pasiskelbė esąs tvarkos ir permainų simbolis, tad klaidų išvengs.