XXI amžius

Su dvasininkais - apie Lietuvos ateitį
Narystės ES privalumus Kauno arkivyskupijos kunigams aiškino Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės generalinis direktorius

Kauno arkivyskupijos kurijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius (viduryje) priėmė Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės generalinį direktorių Petrą Auštrevičių (dešinėje). Kairėje - arkivyskupijos spaudos atstovas Darius Chmieliauskas

„Negi Bažnyčia turėtų kreiptis į Strasbūro teismą?“ - klausė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius apie Bažnyčiai negrąžintą žemę

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Praėjusią savaitę, trečiadienį, į Kauno arkivyskupijos kuriją nuo ankstaus ryto suvažiavo kunigai iš visos vyskupijos miestų ir miestelių, kaimų bažnyčių klebonai, vikarai, altaristai. Konferencijų salė buvo sausakimša. Be einamųjų reikalų, vienas susitikimo tikslų - iš Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės generalinio direktoriaus, vadovavusio deryboms su ES, Petro Auštrevičiaus lūpų išgirsti tuos privalumus dėl narystės, o gal ir kai kuriuos nuogąstavimus. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, po įžanginio žodžio ir bendros maldos, žodį suteikė gerbiamam svečiui, kuris pateikė plačią, įtaigią narystės ES privalumų paletę. Iš pradžių prelegentas palietė žemdirbių ir kaimo žmonių buitį, jų perspektyvą. Pranešėjas su nuostaba kalbėjo, kodėl žemdirbiai tiesiog sunkiai įtikinami, kad jau 2004 metais, palyginti su 2002 metais, gaus penkis kartus didesnes išmokas. Kaimo plėtrai ES 2004-2006 metais skirs apie 1,56 mlrd. litų. Europa parems vyresnio amžiaus ūkininkus, nusprendusius nebeūkininkauti. Kaimo žmonės galės atiduoti žemę savo giminėms arba ją parduoti ir už tai gauti kompensaciją bei pan.
ES finansinė parama leis kurti darbo vietas, mažinti nedarbą. Dalis lėšų bus skiriama tam, kad žmonės mokytųsi naujų profesijų, kad jie įgytų paklausių kvalifikacijų. P.Auštrevičius pabrėžė, kad stojimas į ES 2003-2009 metais padidins Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 65,9 milijardo litų (19 tūkst. litų vienam gyventojui). 2003 metais BVP vien tik dėl stojimo į ES išaugs 4,7 milijardo litų (1358 litai vienam gyventojui). Lietuvos narystė ES padės pritraukti iki 23 milijardų litų dydžio investicijų. Tai reikš naujų įmonių steigimą arba esamų plėtrą, - naujų darbo vietų kūrimą, krašto gerovės didinimą. Pranešėjas iliustravo pensininkų (jų Lietuvoje arti milijono) pragyvenimo lygio augimą, o kartu ir pensijų didinimą. Bet tai priklauso ne nuo ES, o nuo mūsų valstybės išaugsiančio ekonominio-socialinio pajėgumo būnant ES sudėtyje. Neliks nuskriausti ir darbininkai. Bus užkirstas kelias nepagrįstiems grupiniams atleidimams iš darbo. Svarbiausia, kad, Lietuvai tapus didžiulės rinkos dalimi ir sulaukus daugiau investicijų, daugės geriau apmokamų darbo vietų. Didžiųjų miesto gyventojai - moterys, vyrai, jaunimas - galės laisvai keliauti ir net įsidarbinti kai kuriose valstybėse, o vėliau ir visose. Ypač daug erdvės ir galimybių atsiveria verslininkams. Taigi Lietuvos narystė ES didins ir Lietuvos gyventojų perkamąją galią.
Po pranešimo P.Auštrevičius sulaukė daug klausimų. Prof. A. Žygas atvirai paklausė - ar drastiškai sumažės žemdirbių skaičius? Į tai prelegentas atsakė, kad nesumažės staiga, o tik gal po penkerių metų jų turėtų sumažėti apie dešimt procentų, nes dviejų trečdalių žemdirbių amžius daugiau nei 65 metai. Tad, gavęs kompensacijas iki 3000 eurų per metus, žemdirbys galės verstis natūriniu ar natūraliniu ūkiu.
Kauno Gerojo Ganytojo (Dainavos) bažnyčios klebonas kun. Jonas Stankevičius klausė, ar skaidriai bus skirstomi pinigai. P.Auštrevičius aiškino, kad pinigus pasidalysime „broliškai“. Be to, mus kontroliuos. Yra įkurta nauja vidaus audito sistema - pinigų skirstymo patikra. Seimas išliks, funkcionuos, o Europos Sąjungos parlamente turėsime trylika vietų (bendrame 732 vietų parlamente).
Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) klebonas kun. Virginijus Veprauskas klausė, ar mūsų valstiečių vaikas, kuris norės mokytis Europoje, neturės kliūčių, o gal būsime tik statistiniai Europos Sąjungos piliečiai. Be abejonės, galės mokytis, tvirtino Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės generalinis direktorius. O mūsų nacionalinė kultūra - neliečiamas dalykas. Kokia bendra kalba bus ES parlamente? Jau dabar žinoma, jog ES bus 21 kalba greta anglų, vokiečių, prancūzų. Kiekvienas savo šalies atstovas galės kalbėti savo gimtąja kalba! Pasisakymai bus verčiami į kitas kalbas. Net 800 mln. eurų skiriama vien tik vertimams. Tuo tarpu, pavyzdžiui, paminklų Lietuvoje išsaugojimas - mūsų pačių reikalas.
Arkivyskupijos generalvikaras kun. dr. Jonas Ivanauskas susirūpino dėl tų Lietuvos žemdirbių, kurie gamina žemės ūkio produktus, ateities - koks jų likimas? Svečias atsakė, kad tie, kurie dirba žemės ūkyje, sulauks didesnių supirkimo kainų, kurių palaikymui bus skiriama 200-300 mln. litų. Vyks aktyvi žemės ūkio plėtra. Jau dabar ūkininkas, apsėjęs dešimt hektarų, gali sulaukti stambios paramos. Šiuo metu žemės ūkyje dirba 16 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų.
P.Auštrevičius į klausimą, iš kur tie ES milijonai mums, ar tik iš “artimo” meilės, atsakė: naujai stojančioms valstybėms ES skiria 15 mlrd. eurų per penkerius metus. Tai nėra daug. Burtis į draugiškų valstybių sąjungą reikia ir dėl to, kad būtina išvengti karų Europoje. Žinoma, kad sugriovimų atstatymas kainuoja brangiau nei karo išvengimas. Lietuvai buvo iškeltos trys sąlygos: demokratijos įtvirtinimas, rinkos ekonomikos plėtra, Europos Sąjungos teisių sistemos perimamumas ir įgyvendinimas.
Vėl keletą klausimų pateikė prof. kun. A.Žygas: kas vyks miestuose, daugmaž žinoma, o koks bus miestelių likimas? Juose buvo pramonė, o miestelių gyventojai - ne žemdirbiai. Ar pagerės žmonių gerovė, ką jie veiks? Tai irgi numatyta, sakė prelegentas. Sudaroma speciali programa. Praktiškai bus suteikta negrąžintina parama.
Labai aktualų ir svarbų Lietuvai, Bažnyčiai klausimą pateikė arkivyskupas S.Tamkevičius: Bažnyčia Lietuvoje turėjo daug žemės, kurią sovietinė valdžia nacionalizavo. Dabartinė valdžia priėmė įstatymą, septynerius metus draudžiantį parduoti žemę užsieniečiams. Tačiau Bažnyčia tos grąžintos žemės nė aro neturi. Negi Bažnyčia turėtų kreiptis į Strasbūro teismą? Štai čia P.Auštrevičius prisipažino, kad dalykiško, konkretaus atsakymo, deja, neturi.
Kun. prof. A.Žygą domino ir politika. Dabar Europos Sąjungos parlamente vyrauja krikščioniškos dvasios partijos, o kai jas papildys pokomunistinių partijų atstovai, ar jos nepadarys įtakos ES bendrai politikai? Svečio nuomone, dabar esančios partijos turi aiškią persvarą, tad vargu ar naujų valstybių partijų atstovai turės kokios nors įtakos.
Kun. dr. Leonas Zaremba, SJ, suabejojo, ar, mums sumokėjus 25 mln. eurų mokesčių ir gavus 480 mln. eurų, vėliau padėtis nepasikeis ir būsime priversti mokėti tikrus žymiai didesnius, realius mokesčius. Tam nėra baimės, nes mūsų ekonominis lygis bus aukštas, o mokesčiai realūs - nuo uždirbtų pinigų, teigė Europos komiteto generalinis direktorius.
P.Auštrevičius, kantriai atsakinėdamas, išgirdo klausimą, ar yra mechanizmas, kuriuo remdamasi Lietuva galės išstoti iš Europos Sąjungos? Pasak prelegento, Lietuva yra tarptautinės teisės subjektas. Mūsų niekas prievarta nelaikys. Visada galėsime priimti sprendimą išstoti.
Garbusis svečias už įdomius klausimus padėkojo arkivyskupui, kunigams ir priminė, kad kiekvienas Lietuvos žmogus gali kasdien nemokamai paskambinti telefonu 8-800-00010 ir užduoti bet kurį klausimą apie narystę Europos Sąjungoje. Telefonu galima teirautis nuo 9 val. iki 22 val.

Kazimieras DOBKEVIČIUS
Kaunas