Pedagoginės
Šventojo Rašto tiesos
Lietuvoje galima sutikti ne vieną
mokytoją, tebedirbantį mokykloje ar jau išėjusį į pensiją, kuris
nuoširdžiai prisipažįsta: Dievą tikiu. Tačiau niekaip negaliu
įveikti savęs: nedrąsu peržengti savo miestelio bažnyčios slenkstį,
todėl melstis važiuoju į kitos parapijos bažnyčią. Bijau žmonių
apkalbų. Juk jie sakys: Tiek metų nekėlė kojos į bažnyčią, o
dabar, matai, tapo davatka.
Tolesnis pasakojimas apie tai, ką vasario 3-iąją mačiau, girdėjau
ir patyriau Vilniaus Varpo suaugusiųjų vidurinėje mokykloje,
tepadeda atsikratyti baimės išpažinti savo tikėjimą ne tik mokytojus,
bet ir kitų profesijų atstovus; tepadeda vieni su kitais viešai
dalytis religinėmis patirtimis ir iš Dievo gautomis malonėmis,
kurias dažnai vadiname stebuklais ir kurių jaučiamės nenusipelnę.
|
Gavėnios
sparnai malda ir pasninkas
Kartais gyvenime visi pastebime
kontrastingus pasikeitimus. Štai dar neseniai per Užgavėnes buvo
kepami blynai ir pokštavimais iš kiemų varoma lauk žiema, o antai
jau kitą dieną, per Pelenę, pasninkas ir štai dar tau ant galvos
pelenų žiupsnelis.
Šiuolaikinis žmogus, turintis arogancijos savybių, kuriam pelenai
- kažkas archajiška, gali sau ironiškai šyptelėti: ,,Gerai, kad
per pelenų užbarstymo apeigas nereikia dar tų pelenų ragauti
Truputį
šmaikštaujant vertėtų atsiliepti: O galėtų vieną sykį žmogus, kuriam
nepriimtina pelenų barstymo apeiga, pasiimti truputėlį pelenų dulkelių
ir liežuvio galu juos palytėti. Manau, kad šiuo atveju pelenų ,,degustatoriaus
liežuvio receptoriai galėtų tiktai patvirtinti pelenų barstymo ant
krikščionių galvų apeigos prasmingumą žmogus išties panašus į
trapią, laikiną ir šiek tiek ,,sūroką dulkę. Juk ne veltui sakoma:
,,Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi.
Šventasis Tėvas pirmąją šių metų Gavėnios dieną ant Aventino kalvos
pastatytoje Šv. Sabinos bazilikoje kalbėjo apie pelenų užbarstymą,
kuris kai kam gali atrodyti pasenęs, nesuderinamas su šių laikų
žmonių mentalitetu. Tačiau Popiežius pabrėžė, jog šis gestas mus
verčia įsigilinti į jo reikšmę, padeda suvokti ir pripažinti žemiškąją
žmogaus kilmę ir likimą. Jonas Paulius II sakė: ,,Priimti ant galvos
pabarstomų pelenų, reiškia prisipažinti nusidėjėliais, reiškia jausti
Dievo atgailos poreikį tam, kad galėtume gyventi pagal Evangeliją,
reiškia atgaivinti viltį į lemtingą susitikimą su Kristumi garbėje
ir Dangaus ramybėje.
|