Naujieji
Bažnyčios palaimintieji tarnavo vargšams
|
Kun. Pjeras Bonomas |
Kunigiško uolumo pavyzdys
Palaimintasis kunigas Pjeras
Bonomas gimė 1803 m. liepos 4 d. Gramato mieste, Prancūzijoje.
Nuo pat vaikystės Pjeras rodė didelį potraukį studijoms, tvirtą
pamaldumą ir pagarbą savo tėvams. Jis netruko pajusti dvasinį
pašaukimą kunigystei, kuris gražiai derinosi su kuklumu ir artumu
vargstantiems žmonėms. 1827 m. gruodžio 23 d. gavęs kunigystės
šventimus, nuo pat sielovadinio darbo pradžios gimtajame Gramate
jis stengėsi kuo galėdamas pagelbėti kitiems tiek dvasiškai, tiek
ir materialiai.
Dar būdamas diakonu, jis atidarė katalikišką mokyklą berniukams,
kuri 1831 metais tapo mažąja seminarija, skatinančia ir rengiančia
jaunuolius dvasinei tarnybai. Darbuodamasis Gramato parapijoje,
jis organizavo jaunų žmonių grupes, kurie rūpinosi vargšais, seneliais
ir ligoniais. Šiai veiklai buvo įkurta jaunų moterų dvasinė grupė
Marijos dukterys, iš kurios vėliau išsivystė Kalvarijos Dievo
Motinos seserų kongregacija. Paaukojusios savo gyvenimą Dievui,
kunigo P.Bonomo įkurtosios vienuolijos narės užsiėmė vaikų auklėjimu,
rūpinosi vargšais ir ligoniais, ypač kurčnebyliais ir asmenimis
su fizine bei mentaline negalia.