Atnaujintas 2003 m. balandžio 4 d.
Nr.27
(1131)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Aktualijos
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Mums rašo
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Provincija
Nuomonės
Lietuva

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Buitiniai rūpesčiai iš butų persikėlė į miestelio centrą

Pirtininkė Rima Ramanauskienė teigė, jog miestelio gyventojai pamėgo „savo“ pirtį

Apsikirpti plaukų, išsimaudyti pirtyje, o neįgaliesiems ir išsiskalbti nebereikia važiuoti į maždaug už penkiolikos kilometrų esantį Panevėžį. Šios buitinės paslaugos Naujamiestyje teikiamos vietoje.

Pro kaminą vinguriuoja dūmai

Uždarius Ragainių bendrovės pirtį, naujamiestiečiams iškilo problema, kur išsimaudyti. Miestelyje imta ieškoti patalpų, kuriose būtų galima įrengti pirtį. Kaip tik Naujamiesčio centre buvo parduodamas pastatas. Kažkada jame veikė buities paviljonas. Vėliau namas buvo privatizuotas. Bandė jame įkurti alaus barą, parduotuvę, tačiau prekiauti nelabai sekėsi, ir jie bankrutavo. Pastato savininkai sugalvojo namą parduoti. Iš savivaldybės biudžeto už jį buvo sumokėta apie 20 tūkst. litų. Rekonstruoti apšepusį namą apsiėmė konkursą laimėjusi UAB „Aukštaitijos statyba“. Beveik per du mėnesius statybininkai maždaug pusę namo pritaikė pirties reikmėms.

Mokyklos išgelbėjimas

Ne vienerius metus Kauno rajone, Lapių seniūnijoje, ant kalno, veikė LNK televizija, nuomojusi patalpas iš bankrutavusios UAB “Litppoliinter”. Neseniai žinomoji televizija įsirengė savo būstinę Vilniuje, ir patalpos Lapėse liko nenaudojamos.
Apie tokią padėtį iš anksto žinojo Kauno rajono savivaldybė, todėl jos taryba nutarė iš bankrutavusios bendrovės pastatą nupirkti. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė Kauno rajono savivaldybės administratorius Stasys Bizulis ir “Litpoliinter” likvidacinės komisijos pirmininkas Gintautas Šatkauskas. Pastatą ketinama įsigyti už 180 tūkst. litų.

Sveikata ir seniūnijos. Darbo - daug

Pirmiausia - gyvenimo būdas

Jau senokai Kauno rajono savivaldybė kartą per mėnesį rengia seniūnų dienas. Suvažiavę seniūnijų vadovai aptaria kurią nors problemą, pasitaria, pasiginčija, tarpusavyje pabendrauja. Šį kartą seniūnai svarstė, kaip pagerinti rajono bendruomenės sveikatinimą, į ką labiau kreipti dėmesį, kad rajono žmonės būtų sveikesni, be žalingų įpročių augtų vaikai, gyvuotų visas jaunimas. O tai - ne vien tiesioginis gydymas nuo vienos ar kitos ligos, ne vien medikų pastangos, o žymiai platesnė sąvoka, apimanti įvairias gyvenimo sritis. Kauno rajono savivaldybės gydytojas Romualdas Žekas atkreipė dėmesį, kad žmonių sveikata nuo medicinos priklauso tik 10 procentų. Net 50 proc. visuomenės sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo - tai esąs pagrindinis kriterijus, turįs įtakos mūsų gyvybinėms galioms. Dar 20 proc. sudaro aplinka, kurioje gyvename, po to - socialiniai dalykai, darbo aplinka, švietimas. Šioms sferoms daug įtakos gali turėti kaip tik seniūnijos, bendruomenių tarybos, nes jos yra arčiausiai žmonių. Valstybė yra išleidusi apie tūkstantį įvairių aktų, apimančių mūsų piliečių sveikatingumą, jų gyvenimo būdą, aplinką ir kt. Rengiami ir nauji dokumentai, tik svarbu, kad jų būtų paisoma ir rezultatai sveikatinimo srityje gerėtų.

Kaimo bendruomenės rengiasi šuoliui

Vyksta suvažiavimas

Patirties jau yra

Net apie 97 proc. mūsų šalies teritorijos užima kaimo vietovės. Tokie duomenys buvo pagarsinti Lietuvos žemės ūkio rūmuose įvykusiame Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmajame suvažiavime. Tuo atkreiptas dėmesys, kokią svarbą turi kaimas mūsų visų gyvenime, kokį dėmesį jo žmonėms turi skirti šalies įvairaus lygio valdininkai, kaip gali tvarkytis patys sodiečiai. Kaimo bendruomenės ir yra tos organizacijos, turinčios ir turėsiančios nemažos įtakos mūsų kaimo ateičiai. Apie tai plačiai diskutavo šio, pirmojo, suvažiavimo dalyviai.
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga įsikūrė praeitų metų balandį. Jos tarybos pirmininkas, Trakų rajono atstovas Vytautas Žuromskas ir administracijos vadovas, Žemės ūkio rūmų specialistas Alvydas Grigaliūnas priminė, kad iš pradžių Sąjunga vienijo vos septynis narius. Toji iš pirmo žvilgsnio neženkli pradžia žadėjo tolesnius poslinkius. Ir tikrai, dabar šioje bendrijoje yra 53 nariai - rajonų kaimo bendruomenės, kurių atstovai atvyko į šį suvažiavimą. Ne paslaptis, kad iniciatyva įkurti Kaimo bendruomenių sąjungą gimė Lietuvos ūkininkių sąjungoje. Dar gauta dešimt pareiškimų dėl stojimo į Kaimo bendruomenių sąjungą. Rezervų jai toliau plėstis yra apsčiai. Jei prieš metus gyvavo apie 100 bendruomenių, tai dabar jų yra keturiskart daugiau. Tad pats reiškinys, kad tokios bendrijos sparčiai buriasi, yra pažangus dalykas.

Kelyje į Europos Sąjungą dar daug nežinomųjų

Jau gegužės mėnesį Lietuvos žmonės turės apsispręsti dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Kad sprendimas būtų sąmoningas, jie turi būti susipažinę su Europos Sąjungos pranašumais ir trūkumais, įvairiomis programomis bei galimybėmis jomis pasinaudoti. Deja, Lietuvos žemdirbiams iškyla informavimo ir švietimo problema. Tai parodė Suvalkijos žemdirbių susirinkimas, neseniai įvykęs Marijampolės apskrities administracijos salėje. Iš esmės žmonės supranta šio etapo svarbą, tik juos domino, ar esame pasirengę tapti Europos Sąjungos nariais, kokios bus pasekmės žemės ūkiui, Lietuvai integravusis į ES, kokie yra valdžios ir valdymo institucijų veiksmai rengiantis narystei į šią Sąjungą. Tądien žemdirbiai tikėjosi, kad su jais susitiks, kaip buvo žadėta, Seimo pirmininkas A.Paulauskas, premjeras A.Brazauskas, Seimo Kaimo komiteto reikalų pirmininkas G.Kniukšta, žemės ūkio ministras J.Kraujelis, viceministrė D.Miniataitė. Į susitikimą su žemdirbiais atvyko Žemės ūkio rūmų vadovas Jonas Ramonas, Žemės ūkio rūmų ekonomistė Asta Andrušaitytė, Žemės ūkio ministerijos sekretorius Jonas Panamariovas ir kt.