Atnaujintas 2003 m. balandžio 4 d.
Nr.27
(1131)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Aktualijos
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Mums rašo
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Provincija
Nuomonės
Lietuva

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Su dvasininkais - apie Lietuvos ateitį
Narystės ES privalumus Kauno arkivyskupijos kunigams aiškino Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės generalinis direktorius

Kauno arkivyskupijos kurijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius (viduryje) priėmė Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės generalinį direktorių Petrą Auštrevičių (dešinėje). Kairėje - arkivyskupijos spaudos atstovas Darius Chmieliauskas

Praėjusią savaitę, trečiadienį, į Kauno arkivyskupijos kuriją nuo ankstaus ryto suvažiavo kunigai iš visos vyskupijos miestų ir miestelių, kaimų bažnyčių klebonai, vikarai, altaristai. Konferencijų salė buvo sausakimša. Be einamųjų reikalų, vienas susitikimo tikslų - iš Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės generalinio direktoriaus, vadovavusio deryboms su ES, Petro Auštrevičiaus lūpų išgirsti tuos privalumus dėl narystės, o gal ir kai kuriuos nuogąstavimus. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, po įžanginio žodžio ir bendros maldos, žodį suteikė gerbiamam svečiui, kuris pateikė plačią, įtaigią narystės ES privalumų paletę. Iš pradžių prelegentas palietė žemdirbių ir kaimo žmonių buitį, jų perspektyvą. Pranešėjas su nuostaba kalbėjo, kodėl žemdirbiai tiesiog sunkiai įtikinami, kad jau 2004 metais, palyginti su 2002 metais, gaus penkis kartus didesnes išmokas. Kaimo plėtrai ES 2004-2006 metais skirs apie 1,56 mlrd. litų. Europa parems vyresnio amžiaus ūkininkus, nusprendusius nebeūkininkauti. Kaimo žmonės galės atiduoti žemę savo giminėms arba ją parduoti ir už tai gauti kompensaciją bei pan.

Šventasis Sostas ir Lietuva: pasakojimas tęsiasi

(Tęsinys. Pradžia Nr. 19, 21, 25)

Kovo 4 dieną Vilniaus universitete vyko mokslinė konferencija, skirta Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 80-mečiui bei pirmojo konkordato tarp Lietuvos ir Vatikano 75-mečiui paminėti.
“Sovietų valdžios pastangos po Antrojo pasaulinio karo pasiekti globalių religinių permainų Rytų ir Vidurio Europoje nebuvo sėkmingos. Stačiatikių Bažnyčioms visiškai nepavyko pajungti unitų ar realiai paslinkti stačiatikių kultūros ribą toliau į Vakarus. Tačiau Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje pokario dešimtmetis buvo pats tragiškiausias”, - konferencijoje sakė dr.Regina Laukaitytė. Savo pranešime ji apžvelgė sovietų valdžios kovą su Vatikanu pirmąjį Lietuvos okupacijos dešimtmetį.

Pasikeitusi bažnytinė politika

Kaip pasakojo R.Laukaitytė, pirmaisiais pokario metais Sovietų Sąjungoje vykdytos plataus masto akcijos, nukreiptos prieš Vatikaną. Jos nebuvo vien propagandinės ar skirtos poreikiams valstybės viduje. Ši kova tiesiogiai palietė milijonus žmonių, o skaudžiausiai - Rytų apeigų katalikus (unitus), kurie Vakarų Ukrainoje, Rumunijoje ir Čekoslovakijoje buvo prievarta prijungti prie Stačiatikių bažnyčių.