Kaip buvo, taip ir tebėra
Kovo 22 dieną Lietuvos žinios
aktualijų puslapyje išspausdino Zinos Paškevičienės rašinį Uliūnų
klebonas rengia konkursą bažnyčios aukotojams, o įspūdžiui sustiprinti
dar pridėjo penkias nuotraukas ir rubriką Provincijos skandalas.
Tą pačią dieną analogišką Gertrūdos Rinkūnienės rašinį paskelbė
Panevėžio balsas. Koks gi tas skandalas ir kas jį sukėlė?
Didelį Uliūnų klebonijos pastatą sovietmečiu buvo užėmusi mokykla.
Atgimimo metais, kad nereikėtų pastato grąžinti Bažnyčiai, vietinė
valdžia pastatė naują mažesnę kleboniją. Kai mokykla sumanė užimti
ir naująją kleboniją, o parapija užprotestavo, labai panašu, kad,
kaip senais gerais laikais, į galvą šovė išganingas sprendimas
nusikratyti klebonu. Geresnės talkininkės reikalui tvarkyti
už sovietmečiu ugdytos ir kovos su Bažnyčia metodų išmokytos ketvirtosios
valdžios žiniasklaidos ilgai ieškoti nereikėjo. Pasitelkė.
Iš rašinių matyti, kad ne klebonas kun. Algimantas Keina, o rašinių
autorės skandalą sukėlė.
Pretekstas skandalui buvo klebono raštiškas prašymas aukoti bažnyčios
remontui pinigų. Prašymas, pasirodo, gerai motyvuotas, mandagus
ir korektiškas ir juo labiau nenusikalstamas (užsienyje tai ypač
priimtina), tačiau Z.Paškevičienė kažkodėl mano esant tai parapijiečių
spaudimu, pažeminimu, vadina konkursu. Jei būtų organizuojamos
kokios alaus gėrimo varžytuvės ar striptizo specialistų konkursas,
tai turbūt ketvirtosios valdžios nešokiruotų. Jei raštiškai
kreipiamasi į piliečius aukoti Valdovų rūmams atstatyti, M.K.Čiurlionio
namui-muziejui remontuoti ir aukotojų pavardžių nevengiama skelbti
spaudimo nėra. Tačiau bažnyčiai?! Tai ketvirtajai valdžiai
skandalas. Skandalas ir tai, kad klebonas nepakluso ketvirtajai
ir atsisakė fotografuotis, nenorėjo kalbėtis (tačiau kalbėjo),
o, išlydėdamas korespondentę, paliko ją vieną tamsiame koridoriuje,
kur kieme laukė palaidas šuo. Kaip pateko nekviestoji pro palaidą
šunį tamsiu koridoriumi pas kleboną, neparašė.
Tenka stebėtis korespondentės atkaklumu neatsiklausus fotografuoti
kleboną bažnyčioje šv. Mišių metu, jei jau namuose fotografuotis
nesutiko (įžūlumas!). Galėtume tarti, kad korespondentė nežino,
jog bažnyčioje kita, o ne ketvirtoji valdžia, ir elgtis reikia
pagal klebono nustatytą tvarką. Žinant, kad klebonas nesutiko
būti fotografuojamas namuose, panašu, kad korespondentė specialiai
bažnyčioje skandalą provokavo. Pasirodo, ir antroji korespondentė
buvo, ir policija netoliese. Koks sutapimas!(?)
Z.Paškevičienė rašo, kad nuo kunigo nukentėjo Kauno ir Anykščių
žurnalistai. Už ką? Gal kunigas, gavęs į vieną skruostą, neatsuko
antrojo? Nedora, žurnalistų įžeidimas!
Vienas kunigas pasakojo, kad, nuo smurtautojo gavęs smūgį į skruostą,
atsuko ir antrąjį. Tačiau gavęs ir į tą. Kadangi Evangelijoje
neparašyta, ką tokiu atveju daryti, sudavęs smurtautojui taip,
kad tas sveiką protą atgavo ir nebesmurtavo. Ar jūs, ponai-draugai
žurnalistai, nesate tokie smurtautojai, kad kunigai su jumis nebenori
bendrauti?
Kun. A.Keinos dvasingų, patriotiškų, pilietiškų pamokslų važiuodavau
klausytis į Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčią
Vilniuje, nors priklausau kitai parapijai. Žinau, kad ir kitose
parapijose jis klausytoją patraukdavo, ne tik Dievo Žodį skelbia,
bet jį pasaulietiškam gyvenimui pritaiko, moralios politikos skatina
laikytis, moko Dievą, artimą ir tėvynę mylėti. Šitai labiausiai
ir nepatinka valdžioms, ypač ketvirtajai, todėl pastaroji pro
palaidus šunis tamsiais koridoriais veržiasi pas kleboną, kad
tik kokią priekabę rastų. Ką jau bekalbėti, jei dar yra suinteresuotumas
kunigui būstą atimti.
Kaip buvo, taip ir tebėra: išpuoliai prieš Bažnyčią tęsiasi. Tačiau
taip nebeturi būti. Kai Bažnyčios hierarchai, dvasininkai ir pasauliečiai
suvoks romumo ribas ir liausis gręžioję skruostus smurtautojų
smūgiams, purvasklaidai neliks vietos. Kun. A.Keinos pavyzdys
gerbtinas ir sveikintinas.
Algimantas ZOLUBAS
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"