Šventes švęsk!
Praėjusių valstybinių švenčių
- Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimų atgarsiai šalies
spaudoje kelia prieštaringus jausmus. Džiugu, kad daugelyje Lietuvos
miestų ir miestelių jos buvo tikromis šventėmis. Kartu kyla nuoskauda,
kad Aukštaitijos sostine vadinamame viename didžiausių Lietuvos
miestų Panevėžyje, stiprėjant Lietuvos valstybingumui ir augant
ekonomikai, kasmet menkinamas žymiausių mūsų istorijos datų -
valstybinių švenčių minėjimas. Jau pamirštama ta proga pagerbti
žuvusių už Lietuvos Nepriklausomybę karių ir partizanų kapus,
net prie valstybinių įstaigų neiškeliamos vėliavos. Apie būsimus
negausius valstybinių švenčių renginius spaudoje apsiribojama
vienkartiniu skelbimėliu nežymioje puslapio vietoje, tolygiu parduodamų
malkų skelbimui, o šventėms praėjus, po kriminalinių įvykių aprašymo
paminima ir šventė, pabrėžiant apie negausiai susirinkusius pagyvenusius
žmones bei savo dalyvavimu ir sveikinimu miestelėnus pagerbusius
oficialius asmenis. Po tokios informacijos telieka padėkoti spaudai
už perspėjimą ateityje nedalyvauti panašiuose renginiuose. Tad
norime paklausti:
- Kodėl šventinių renginių vengia Panevėžio apskrities, miesto,
rajono administracijų ir įstaigų pareigūnai, savivaldybių tarybų
nariai, nekalbant jau apie įmonių ir akcinių bendrovių vadovus?
Ar jie mano esą aukščiau valstybės ir pripažįsta tik asmenines
bei žinybines šventes, o pelno siekiai nepalieka vietos valstybei,
tautai, žmonėms?
- Kodėl taip mažai informacijos apie artėjančių švenčių renginius,
kuo tos šventės svarbios Lietuvos istorijai ir mūsų visų gyvenimui?
- Kodėl šventiniai minėjimai rengiami atmestinai, tik renginiams
skirtų biudžetinių lėšų sunaudojimui pateisinti?
- Kodėl, atsisakant senų švenčių šventimo formų kaip sustabarėjusių
ir netenkinančių jaunimo, neieškoma naujų, tautinių savo forma
ir patriotinių savo turiniu, tinkančių ir senam, ir jaunam?
- Kodėl dienraščiai tik džiaugiasi galimybe taupyti, švenčių proga
palikdami skaitytoją be spaudos, kai galėtų prieškario Lietuvos
spaudos pavyzdžiu šventei išleisti puošnų šventinį numerį?
- Kodėl šventėse nematome moksleivių, išskyrus skautus, retą mokytoją,
kitos inteligentijos atstovą?
- Kodėl į šventinius minėjimus mokyklose (jei tokie vyksta) nekviečiami
moksleivių tėvai, svečiai, istorinių įvykių dalyviai?
- Kodėl Bažnyčia vis daugiau šalinama nuo miesto gyvenimo ir šventiniuose
renginiuose paliekama nuošalyje? Argi pamiršome jos indėlį kovoje
už laisvę, pamirštame, kad ir šiandien ji kovoja prieš narkomaniją,
girtavimą, dvasinį palaidumą?
Tokius kodėl galima tęsti ir tęsti.
Šiuos klausimus pateikiame ne tik valdžioje esantiesiems, ne tik
žiniasklaidos priemonių vadovams, bet ir sau, dar kartą įsitikindami,
kad privalome būti reiklūs pasirinkdami kandidatą rinkimuose,
spaudos leidinį, televizijos kanalą. Turime tam teisę, nes ją
mums suteikė Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Klausiame todėl, kad
nebūtų žeidžiama žmonių savigarba ir šventinė nuotaika, kurie,
išklausę nors savivaldybės ir nesankcionuotų šv.Mišių, su valstybinėmis
ir organizacijų vėliavomis atėję į Laisvės aikštę rado joje tik
vienišą, prieš trylika metų sodintą Nepriklausomybės ąžuoliuką.
Ir vėl klausimas: ar žmonės turi laukti savo išrinktųjų, ar išrinktieji
- žmonių? Kai miesto meras išvažiuoja pagerbti kitų, jis negerbia
savų, valdžia negerbia savo valdinių.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje rašoma, kad įstatymo nežinojimas
neatleidžia nuo atsakomybės. Gal ir į miesto valdžios nuostatus
reikėtų įrašyti, kad žmogus, nežinantis, kaip tinkamai atliekamas
darbas ir pilietinės pareigos, pasirinktų kitą veiklos sritį,
o valstybinės šventės Panevėžyje neliktų tik savo valstybę gerbiančių
ir ją gynusių partizanų, politinių kalinių, tremtinių ir šaulių
šventėmis, jų rūpesčiu.
Jonas ČEPONIS,
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio
Prezidiumo pirmininkas
Algirdas BLAŽYS,
Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininko pavaduotojas
Pranas POCIUS,
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus
pirmininkas
Zenonas GAILIUŠIS,
Lietuvos vietinės rinktinės karių savanorių sąjungos Panevėžio
skyriaus pirmininko pavaduotojas
© 2003 "XXI amžius"