Atnaujintas 2003 m. balandžio 4 d.
Nr.27
(1131)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Aktualijos
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Mums rašo
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Provincija
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Šventes švęsk!

Praėjusių valstybinių švenčių - Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimų atgarsiai šalies spaudoje kelia prieštaringus jausmus. Džiugu, kad daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių jos buvo tikromis šventėmis. Kartu kyla nuoskauda, kad Aukštaitijos sostine vadinamame viename didžiausių Lietuvos miestų Panevėžyje, stiprėjant Lietuvos valstybingumui ir augant ekonomikai, kasmet menkinamas žymiausių mūsų istorijos datų - valstybinių švenčių minėjimas. Jau pamirštama ta proga pagerbti žuvusių už Lietuvos Nepriklausomybę karių ir partizanų kapus, net prie valstybinių įstaigų neiškeliamos vėliavos. Apie būsimus negausius valstybinių švenčių renginius spaudoje apsiribojama vienkartiniu skelbimėliu nežymioje puslapio vietoje, tolygiu parduodamų malkų skelbimui, o šventėms praėjus, po kriminalinių įvykių aprašymo paminima ir šventė, pabrėžiant apie negausiai susirinkusius pagyvenusius žmones bei savo dalyvavimu ir sveikinimu miestelėnus pagerbusius oficialius asmenis. Po tokios informacijos telieka padėkoti spaudai už perspėjimą ateityje nedalyvauti panašiuose renginiuose. Tad norime paklausti:
- Kodėl šventinių renginių vengia Panevėžio apskrities, miesto, rajono administracijų ir įstaigų pareigūnai, savivaldybių tarybų nariai, nekalbant jau apie įmonių ir akcinių bendrovių vadovus? Ar jie mano esą aukščiau valstybės ir pripažįsta tik asmenines bei žinybines šventes, o pelno siekiai nepalieka vietos valstybei, tautai, žmonėms?
- Kodėl taip mažai informacijos apie artėjančių švenčių renginius, kuo tos šventės svarbios Lietuvos istorijai ir mūsų visų gyvenimui?
- Kodėl šventiniai minėjimai rengiami atmestinai, tik renginiams skirtų biudžetinių lėšų sunaudojimui pateisinti?
- Kodėl, atsisakant senų švenčių šventimo formų kaip sustabarėjusių ir netenkinančių jaunimo, neieškoma naujų, tautinių savo forma ir patriotinių savo turiniu, tinkančių ir senam, ir jaunam?
- Kodėl dienraščiai tik džiaugiasi galimybe taupyti, švenčių proga palikdami skaitytoją be spaudos, kai galėtų prieškario Lietuvos spaudos pavyzdžiu šventei išleisti puošnų šventinį numerį?
- Kodėl šventėse nematome moksleivių, išskyrus skautus, retą mokytoją, kitos inteligentijos atstovą?
- Kodėl į šventinius minėjimus mokyklose (jei tokie vyksta) nekviečiami moksleivių tėvai, svečiai, istorinių įvykių dalyviai?
- Kodėl Bažnyčia vis daugiau šalinama nuo miesto gyvenimo ir šventiniuose renginiuose paliekama nuošalyje? Argi pamiršome jos indėlį kovoje už laisvę, pamirštame, kad ir šiandien ji kovoja prieš narkomaniją, girtavimą, dvasinį palaidumą?
Tokius „kodėl“ galima tęsti ir tęsti.
Šiuos klausimus pateikiame ne tik valdžioje esantiesiems, ne tik žiniasklaidos priemonių vadovams, bet ir sau, dar kartą įsitikindami, kad privalome būti reiklūs pasirinkdami kandidatą rinkimuose, spaudos leidinį, televizijos kanalą. Turime tam teisę, nes ją mums suteikė Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Klausiame todėl, kad nebūtų žeidžiama žmonių savigarba ir šventinė nuotaika, kurie, išklausę nors savivaldybės ir nesankcionuotų šv.Mišių, su valstybinėmis ir organizacijų vėliavomis atėję į Laisvės aikštę rado joje tik vienišą, prieš trylika metų sodintą Nepriklausomybės ąžuoliuką. Ir vėl klausimas: ar žmonės turi laukti savo išrinktųjų, ar išrinktieji - žmonių? Kai miesto meras išvažiuoja pagerbti kitų, jis negerbia savų, valdžia negerbia savo valdinių.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje rašoma, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Gal ir į miesto valdžios nuostatus reikėtų įrašyti, kad žmogus, nežinantis, kaip tinkamai atliekamas darbas ir pilietinės pareigos, pasirinktų kitą veiklos sritį, o valstybinės šventės Panevėžyje neliktų tik savo valstybę gerbiančių ir ją gynusių partizanų, politinių kalinių, tremtinių ir šaulių šventėmis, jų rūpesčiu.

Jonas ČEPONIS,
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio
Prezidiumo pirmininkas
Algirdas BLAŽYS,
Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininko pavaduotojas
Pranas POCIUS,
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas
Zenonas GAILIUŠIS,
Lietuvos vietinės rinktinės karių savanorių sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija