Kaimo bendruomenės rengiasi
šuoliui
|
Vyksta suvažiavimas
Ričardo Šaknio nuotrauka |
Patirties jau yra
Net apie 97 proc. mūsų šalies
teritorijos užima kaimo vietovės. Tokie duomenys buvo pagarsinti
Lietuvos žemės ūkio rūmuose įvykusiame Lietuvos kaimo bendruomenių
sąjungos pirmajame suvažiavime. Tuo atkreiptas dėmesys, kokią
svarbą turi kaimas mūsų visų gyvenime, kokį dėmesį jo žmonėms
turi skirti šalies įvairaus lygio valdininkai, kaip gali tvarkytis
patys sodiečiai. Kaimo bendruomenės ir yra tos organizacijos,
turinčios ir turėsiančios nemažos įtakos mūsų kaimo ateičiai.
Apie tai plačiai diskutavo šio, pirmojo, suvažiavimo dalyviai.
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga įsikūrė praeitų metų balandį.
Jos tarybos pirmininkas, Trakų rajono atstovas Vytautas Žuromskas
ir administracijos vadovas, Žemės ūkio rūmų specialistas Alvydas
Grigaliūnas priminė, kad iš pradžių Sąjunga vienijo vos septynis
narius. Toji iš pirmo žvilgsnio neženkli pradžia žadėjo tolesnius
poslinkius. Ir tikrai, dabar šioje bendrijoje yra 53 nariai -
rajonų kaimo bendruomenės, kurių atstovai atvyko į šį suvažiavimą.
Ne paslaptis, kad iniciatyva įkurti Kaimo bendruomenių sąjungą
gimė Lietuvos ūkininkių sąjungoje. Dar gauta dešimt pareiškimų
dėl stojimo į Kaimo bendruomenių sąjungą. Rezervų jai toliau plėstis
yra apsčiai. Jei prieš metus gyvavo apie 100 bendruomenių, tai
dabar jų yra keturiskart daugiau. Tad pats reiškinys, kad tokios
bendrijos sparčiai buriasi, yra pažangus dalykas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta sakė,
kad į bendrijas yra susibūrę patys iniciatyviausi žmonės, jiems
ne tas pats, kaip valstiečiai gyvena dabar, kokia jų laukia ateitis,
kaip gyvens jų vaikai. Todėl šiuos žmones būtina skatinti, remti,
didelį dėmesį skiriant jų mokymui, švietimui. Žinių stygius -
viena iš spragų dabartiniame kaimo gyvenime. Ypač daug informacijos
reikia norint pasinaudoti Europos Sąjungos fondais. Apie tai dabar
plačiai kalbama, tačiau labiau susigriebta pastaruoju metu, kai
netrukus praversime šios tarptautinės organizacijos duris. Kaimo
bendruomenėms numatyta ir mūsų valstybės parama Žemės ūkio rūmų
įstatyme.
Bet vien laukti paramos iš kitų - ne išeitis. Daugiau iniciatyvos
turėtų rodyti bendruomenių nariai. Jau dabar aktyviai veikia Biržų,
Radviliškio, Pakruojo, kai kurių kitų rajonų susivienijimai. Nuošalyje
neturėtų būti rajonų savivaldybės, ministerijos, nes nėra nė vienos
žinybos, kuri neturėtų įtakos kaimui. Ypač - žemės ūkio, sveikatos
apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos ir darbo, aplinkos, kurių
sistemose pluša daug žmonių.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas atkreipė dėmesį, kad
dabar kaimo žmones gyventi, ūkininkauti uoliai ėmė mokyti miesčionys,
kurių nemaža dalis patys nežino, kaip tai daryti. Rūmų vadovas
pasidžiaugė, kad savivalda kaime eina į priekį. Kaimo bendruomenės
- dar vienas žingsnis žengiant šiuo keliu.
Būkime geresni...
Suvažiavimo svečias - Tarptautinės
bendruomenių federacijos atstovas, Kanados lietuvis Ričardas Liškauskas
dėl įvairių nesėkmių Lietuvos gyvenime mūsiškius šiek tiek ramino,
sakydamas, kad Amerika dabartinį ekonominį lygį pasiekė maždaug
per 200 metų, tad ko norėti iš Lietuvos, jei ji nepriklausomybę
atgavo vos prieš trylika metų. Svečio nuomone, reikės ne vienos
dešimties metų, kol mes atsigausime ir sutvirtėsime. Dabar nereikėtų
vien laukti pagalbos, šiuo atveju - iš kaimo bendruomenių, o šioms
- tik iš kitų šaltinių, o patiems daryti gera, įnešti savo indėlį
į bendruomenių veiklą. Tada rezultatai būsią ženklesni.
R.Liškauskas su šypsena atkreipė dėmesį į Lietuvoje tarp tautiečių
gyvuojančią savybę - pavydą. Jei kaimynui neblogai sekasi, tai
jį esą būtinai reikia sukompromituoti, sužlugdyti, jam pakenkti.
"Geriau tą kaimyną paprašykime pagalbos, kad ir mums sektųsi
geriau. Manote, kad kaimynas nepadėtų? Padėtų, tik prašykime ne
pavydo skatinami, o geranoriškai", - mokė mus kanadietis
lietuvis, dabar gyvenantis Lietuvoje. Jo nuomone, daug kas priklauso
nuo žmogaus požiūrio, vidinio įsitikinimo, dvasingumo lygio.
LŽŪ universiteto Parodų organizavimo centro vadovas Rimantas Čiūtas
sakė: "Toliau taip gyventi negalima. Jau dabar jaučiame,
ką reiškia konkurencija, o įstojus į Europos Sąjungą ji dar labiau
paaštrės. Tam reikia skubiai ir organizuotai rengtis". Vadovo
nuomone, mes neišnaudojame daug galimybių geriau ūkininkauti,
tvarkyti aplinką, imtis verslų ir iš to turėti naudos. Jis kritikavo
ekologinį ūkininkavimą šalyje, nes jis esąs gerokai atsilikęs
nuo kaimyninių valstybių. Neišnaudojame kai kurių ES finansavimo
fondų, ypač LEADER programos. Viena tokio neveiklumo priežasčių
- bevaisis politikavimas. Vienas dabar kylančių pavojų kaimo bendruomenėms
- galimas savivaldos pervertinimas, bendruomenių kūrimas prievarta,
jų nuasmeninimas.
Suvažiavime buvo kalbėta apie glaudesnius ryšius su pramonininkais
darbdaviais, verslininkais, kurie galėtų labiau pasirūpinti darbo
vietomis kaime. Bet vėlgi - tai pirmiausia turėtų rūpėti kaimo
bendruomenėms.
Ir šiame suvažiavime neapsieita be politikavimo... Kalbėta apie
rinkimų sistemą į Seimą ne pagal partijų sąrašus, o vienmandatėse
teritorijose, apie Seimo narių atšaukimo mechanizmą, merų rinkimą
tiesioginiuose balsavimuose.
Buvo prisiminta ir aptarta praeitų metų pabaigoje Biržuose įvykusi
Kaimo bendruomenių sąjungos konferencija "Kaimo bendruomenių
realybė ir perspektyvos". Joje buvo priimta rezoliucija dėl
nacionalinės ir Europos Sąjungos regioninės ir kaimo plėtros politikos.
Šiuo dokumentu buvo kreiptasi į šalies Prezidentą, Seimą, Vyriausybę,
apskritis bei savivaldybes, pateikta kai kurių prašymų. Vienas
jų - visose savivaldybėse nuo ateinančių metų savo biudžetuose
skirti lėšų kaimo bendruomenių projektams finansuoti. Taip pat
įkurti prie Žemės ūkio rūmų nacionalinę kaimo plėtros instituciją,
kuri teiktų kaimo bendruomenėms, vietos iniciatyvinėms grupėms
metodinę, konsultacinę ir kitokią paramą. Dar - numatyti iš nacionalinio
biudžeto ar programų naujai įsikūrusioms kaimo bendruomenėms skirti
vienkartinę neatlyginamą paramą.
Kaimo bendruomenių sąjungos tarybos pirmininke išrinkta Lietuvos
ūkininkių sąjungos valdybos pirmininkė Guoda Burokienė.
Benjaminas ŽULYS
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"