XXI amžius

Kelyje į Europos Sąjungą dar daug nežinomųjų

Jau gegužės mėnesį Lietuvos žmonės turės apsispręsti dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Kad sprendimas būtų sąmoningas, jie turi būti susipažinę su Europos Sąjungos pranašumais ir trūkumais, įvairiomis programomis bei galimybėmis jomis pasinaudoti. Deja, Lietuvos žemdirbiams iškyla informavimo ir švietimo problema. Tai parodė Suvalkijos žemdirbių susirinkimas, neseniai įvykęs Marijampolės apskrities administracijos salėje. Iš esmės žmonės supranta šio etapo svarbą, tik juos domino, ar esame pasirengę tapti Europos Sąjungos nariais, kokios bus pasekmės žemės ūkiui, Lietuvai integravusis į ES, kokie yra valdžios ir valdymo institucijų veiksmai rengiantis narystei į šią Sąjungą. Tądien žemdirbiai tikėjosi, kad su jais susitiks, kaip buvo žadėta, Seimo pirmininkas A.Paulauskas, premjeras A.Brazauskas, Seimo Kaimo komiteto reikalų pirmininkas G.Kniukšta, žemės ūkio ministras J.Kraujelis, viceministrė D.Miniataitė. Į susitikimą su žemdirbiais atvyko Žemės ūkio rūmų vadovas Jonas Ramonas, Žemės ūkio rūmų ekonomistė Asta Andrušaitytė, Žemės ūkio ministerijos sekretorius Jonas Panamariovas ir kt.

Analizės duomenys: trūkumai ir privalumai

Apskrities žemdirbių susibūrime ekonomistė A.Andrušaitytė susirinkusiesiems pateikė išsamią, pačios atliktą analizę, liudijančią, kas laukia žemdirbių integruojantis į ES, akcentavo privalumus ir trūkumus. Kaip svarbiausias problemas pranešėja skaičiais įrodė esant mažėjančias produkcijos supirkimo kainas, produkcijos realizavimą, tinkamų sąlygų ūkininkavimui nebuvimą. „2001 metų pavasarį už toną pieno buvo mokama beveik 618 litų, o štai 2002-aisiais - jau tik 478 litai. Per minėtą laikotarpį galvijų kainos nusmuko 35 proc., sumažėjo grūdų, linų ir kitos ūkininkų auginamos produkcijos kainos“, - sakė ekonomistė.
Ji teigė, jog šį procesą lėmė objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai: sezoniškumas, sausra, importo srautas, perdirbimo įmonių nemokumas, valiutos kurso svyravimas, maža produkcijos vartotojų perkamoji galia, realizacija, dideli reikalavimai produkcijos kokybei. Pasak pranešėjos, Marijampolės apskrityje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, grūdinių kultūrų derlingumas turėtų būti du kartus didesnis negu šiuo metu, nemaži reikalavimai keliami ir pienui. „Vienas privalumų bus tas, kad išaugs parama smulkiesiems ūkininkams, bus sprendžiamos produkcijos realizavimo problemos“, - aiškino ekonomistė.
Žemės ūkio rūmų pirmininko J.Ramono įsitikinimu, kaimo žmogus dėl nežinojimo nukentės finansiškai, nes, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, „padaugės nežinomųjų: tai ir rinkos apsauga, išmokos, paramos formos“. Kaip svarbiausi trūkumai buvo paminėti išaugęs akcizas degalams, didėjantis žemės mokestis, pakilusios samdomosios darbo jėgos kainos. Padidės ir konkurencija. Jeigu Europos Sąjunga šalių naujokių ūkininkams mokės 40 proc. dabartinio šių šalių lygio tiesiogines išmokas, kai tuo tarpu kitos šalys galės mokėti ir didesnes išmokas, tai, turint pakankamai nacionalinių lėšų, iš kaimyninės Lenkijos plūstelėjo pigesnė daržovių produkcija.
„Būtina aiškinti žmonėms apie kokybišką lietuvišką prekę, įtikinti pirkti mūsų produktus, o ne atvežtinius, kurių tikrai pagausės“, - skambėjo ne vieno pasisakiusiojo lūpose. Kaip pavyzdį J.Ramonas pateikė parduotuvių lentynose esančią patrauklią „Klaipėdos maisto“ produkciją. „Šiose dešrose nėra nė gramo lietuviškos mėsos, ji atvežta iš Kanados, Estijos. Yra nupirktas lietuviškas prekinis ženklas, o smulkiomis raidėmis pasirašyta, kas yra produkcijos gamintojas. Pirkėjas atkreipia dėmesį tik į patrauklų prekinį ženklą“, - sakė J.Ramonas.

Trūksta žemdirbių iniciatyvos

Pereisime į kitą, aukštesnį lygmenį, turime drąsiai reikšti savo nuomonę, yra įsitikinęs J.Ramonas. J.Panamariovas taip pat patvirtino, jog alternatyvos Europos Sąjungai nėra, reikia stoti į Sąjungą, kuri žada ūkininkams naudą. Jis pabrėžė, kad paramos gali tikėtis tik registruoti ūkiai, kurių šalyje daugėja. „Viską parodys pats gyvenimas; kol nepriklausome Europos Sąjungai, negalime daug ko žinoti. Viena aišku - nebus pinigų tiek, kad galėtume juos kastuvais žarstyti, nes yra tokia nuostata, jog valstybė, tapusi nare, negali gauti daugiau lėšų, negu ji pati įmoka. Europos Sąjunga pati nespausdina pinigų, ji tik padalija tuos, kurie suplaukia iš kitų šalių, Sąjungos narių, - aiškino J.Panamariovas. - Mums yra žinomos ūkininkų problemos, visiems kelia nerimą kvotos, produkcijos kainos, realizavimo klausimai. Ūkininkaujantys derlingose žemėse galės pretenduoti į didesnį derlingumo rodiklį ir gauti didesnę tiesioginę išmoką. Kaip bus įstojus į Europos Sąjungą, ypač domina nenašių žemių žmones: sodininkus, daržininkus, žemdirbius, auginančius kukurūzus, kitas netradicines kultūras“.
Ministerijos sekretorius akcentavo, kad bus svarbūs tie 228 mln. litų, skirtų kaimo rėmimo programai vykdyti. Visos Europos Sąjungos paramos programos veda į ūkių stambinimą, vidutinių ūkininkų kooperaciją. O kas laukia trijų keturių hektarų žemės savininkų? Gali būti našūs ir tokie ūkiai, tik reikia pagalvoti, ką juose auginti. Maži ūkiai susiduria su buhalterine apskaita, kreditavimo problema - neturi užstato paskolai gauti. Kaimo gyventojus pagal aktyvumą galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai grupei priklauso tie kaimo gyventojai, kurie gamina kaimo produkciją. Jų - apie 40 proc. ir šie žmonės aktyviai ieško informacijos. Kita gyventojų grupė - mažiau aktyvūs, ypač turintieji tris hektarus. Neatmetama šių gyventojų ir mentaliteto problema, seniūnijų lygmens informacija, trūksta šios grupės žmonių iniciatyvos.
Europos Sąjunga - tarsi katė maiše
Taip sakė Zenonas Ulkė, ūkininkas iš Šakių rajono. Dalykiškame, konkrečiame pranešime Z.Ulkė atkreipė dėmesį į tai, jog labai trūksta informacijos apie Europos Sąjungą, kad Žemės ūkio ministerijos specialistai nepajėgūs informuoti žemdirbių daugeliu klausimų, net ir tokiais esminiais kaip kvotos, struktūrinių fondų panaudojimas.

Pralaužti superbiurokratinę sistemą

„Spręskime kartu, kaip mes galime pralaužti sudėtingą superbiurokratinę sistemą, - ragino žemdirbius J.Ramonas. - Viena aišku, valdininkų ne mažės, bet žymiai daugės, ir jie turės būti išlaikomi iš nacionalinio biudžeto“. Šiandieninė žemės ūkio situacija ir tos išmokos bei kvotos, kai 2004 m. gegužės 1 d. tapsime Europos Sąjungos nariais, turi milžinišką reikšmę. Pasak J.Ramono, kainų pajamų mažėjimas rodo, kad jei nieko nedarysime, nepadidinsime gamybos, tų kvotų neįvykdysime ir į kaimą neateis Europos Sąjungos žadėti pinigai. Be papildomų pinigų nebus jokios pažangos. „Žemdirbiai turi būti vieningesni, drąsiai reikšti savo nuomonę“, - yra įsitikinęs J.Ramonas. Pasak jo, Lietuvos žemdirbiams būtina kuo greičiau turėti savo atstovą Briuselyje, nes Lenkijos, Latvijos, Estijos atstovai ten jau dirba.

Angelė BUŠKEVIČIENĖ
Kaunas - Marijampolė